Apšerkšniję mūsų žiemos –balta balta, kur dairais.
Ilgas pasakas mažiemus seka pirkioj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą, saulės nukirptas kasas,
Apie žąsiną moliūgą, kurs išskrido į dausas.
Apie vilką, baltą mešką, burtus, išdaigas velnių,
Apie vandenis, kur teška iš sidabro šulinių.
Apie trečią brolį Joną –koks jis raitelis puikus,
Apie Eglę – žalčio žmoną, medžiais paverstus vaikus.
Kaip našlaitė nusiminus grįžo tuščiomis atgal...
Brenda pušys per pusnynus ir išbris niekaip negal.
Pusnynuos nykštukai miega, aukso žuvys po ledu.
Bėga ragana per sniegą, nepalikdama pėdų.
Našlaitėlė gero būdo, o jos pamotė pikta...
Bet senelė užusnūdo ir jos pasaka baigta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą