Joninės (Rasos)

Kasmet apie birželio 22 – 24 d. Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, mistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę. Vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono varduvėmis.

Birželio 24 d. išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydančias žoleles, nes tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydymo galių. Vėliau iš žolelių verdama arbata, jomis apkaišomos palubės, įmetama į tvartus, kad gyvuliai būtų sveiki. Šis moterų veiksmas vadintas kupoliavimu.

Netekėjusios merginos šį vakarą apsivilkdavo baltais lino drabužiais ir dainuodamos eidavo į pievas pinti vainikų. Vainiką jos pindavo iš devynių arba dvylikos skirtingų žydinčių žolynų. Nusipintais vainikais merginos pasipuošdavo galvas, o vėliau iš jų spėdavo ateitį.

Manyta, kad šią naktį stebuklinga ir rasa. Jos surinkus reikia duoti karvėms, kad būtų pieningos, pabarstyti į daržus, kad būtų derlingi, kad neželtų piktžolės. Buvo tikima, kad ūkininkas sulauks gero derliaus, jei šią naktį apibėgs savo laukus ir nuogas pasivolios rasoje.

Šią naktį buvo garbinama saulė. Jai dėkojama už šilumą, šviesą, prašoma jos kuo daugiau šviesti. Naktį ant aukštos kalvos buvo sukuriamas didelis laužas. Buvo manoma, kad kuo toliau apšvies laukus, tuo didesnis bus rudenį derlius. 

Straipsnis iš day.lt: (plačiau day.lt)

Katininkės užrašai :)

Katininkės užrašai :) tiksliau internetiniai perliukai apie kačių - šunų tarpusavio santykius. Iš asmeninių pastebėjimų, tai labai priklauso nuo katės kaip elgsis šuo. Labai gerai pamenu, kai draugo didelis  Niufaundlendas bijodavo įeiti, jei tarpduryje jį pasitikdavo mano katė (toli gražu ne Meino meškėnas ar servalas :D).

Na o dabar youtube vaizdelis. Jei ir neprajuokins iki ašarų, tai gera nuotaika ir teigiamos emocijos vistiek garantuotos :)

Kačių mylėtoja arba must have

Prisipažinsiu, esu kačių mylėtoja. Visi mano draugai ir artimieji žino, jog tirpstu dėl jų. Matyt, meilę katėms paveldėjau iš senelio ir močiutės brolio. Tiedu buvo ryškūs kačių karaliai. O aš - kačių močia. Jei būtų mano valia, tai auginčiau jų labai daug ir įvairių veislių: siamo, somalio, abisinijos, Meino meškėnus, sibiro kates ir t.t., bet vakar supratau, kad neatsisakyčiau dar vienos "katės"...ant automobilio kapoto :)