Sveiki, Rašo Jums Susireikšminusi :) Norėčiau pasidalinti savo karčia patirtimi. Juk sakoma, jog geriau mokytis iš svetimų klaidų, o ne iš savų. Tiesa? Na, bent jau aš mielai būčiau pasimokiusi iš svetimų, o ne iš savo klaidų. Na, bet apie viską iš pradžių. Prieš pat Kalėdas nutariau namiškiams padaryt siurprizą ir pagamint kalendorių su mažosios atvaizdu, o vyrui, dar ir paveikslą užsakyt. Tai va, visa tai turėjo būt itin didelė paslaptis, antraip koks čia siurprizas :) Na ir vieną dieną, man praneša, kad užsakymas atliktas. Pasiskaičiuoju dienas ir suvokiu, kad vienintelė diena, kai vyras gali pasižiūrėt vaiką ir duot automobilį (deja, bet šiuo metu dalinamės vienu) iki Kalėdų, tai gruodžio 20. Susiruošiu skubiai, vyrui te pasakius, kad man labai labai reikia. Labai. Išskuodžiu. Oras ojojoj kaip nepradžiugino. Maža to, kad šaltis, tai dar ir pusto. Keliai nevalyti ir, panašu, kad niekas jų neskuba valyti (o kaip gi, juk pas mus laisvos rinkos sąlygomis ir mini kapitalistinėmis pažiūromis, jei gerai nesumokėsi, tai gerų kelių neturėsi, o kadangi nėra kaip pasipelnyti, tai prisidengiam krize ir virkaujam, kad nėra tam lėšų), valytuvai vos spėja mosuoti, o stiklas šąla neįtikėtinu greičiu. Matomumas tragiškas, oro sąlygos taip pat. Bet gi jei reikia, tai reikia. Tik bėda ta, kad padarau avariją. Dar didesnė bėda, kad "ieškau teisybės". Iškviečiama policija. Ilgai neatvažiuoja. Pasirodo po kokios valandos, ir ilgai nesiaiškinę (o ir kam vargintis, tiesa? Juk pas mus su prezumpcijoms nekas) pareiškia, kad "Jūs ponia kalta, tad arba mes surašom protokolą, arba jūs su vairuotoju draugiškai susitariat". Kadangi baudos aš tikrai nenoriu, o be to vėluoju, esu pikta, sušalusi, žiauriai bijau peršalt ir netekt pieno (juk maitinau savo tuomet dar vos keturių su uodega mėnesių kleckiukę), dar ir hormonai siautėja, o kur dar užgautas ego ... Žodžiu, nusprendžiam su tuo vairuotoju, kad susitarsim. Žalą, nukentėjusysis įvertina 200 litų. Kadangi aš viso labo turiu tik 170Lt, tai tiek ir pasiūlau. Paima, nenoriai, bet paima. Dar sakau "gal reiktų kokį raštelį sudaryt, kad gavot pinigus ir pretenzijų neturit? Neturėsiu paskui problemų?". Sako "ne, nebus problemų". Va čia aš ir pasimoviau. Žinoma vyrui pasakiau, kad buvo auto įvykis ir, kad finansiškai nuskausmino, ir per skubą jokio raštelio nepaėmiau (atrodytų jau tokia mokyta ir nekvaila moteriškė). Na, bet ką jau ten, popiet šaukštais nemojuojama. Nemalonu, žinoma, bet ką padarysi. Nurimstu. Tuoj Kalėdos, bet čia...gaunu pranešimą-kvietimą į kelių valdybą kaip liudininkė kažkokio ten įvykio. Skambinu vyrui ir klausiu ar tas niekur uodegos neįmerkė. Tas neigia.Skambinu nurodytais telefonais, bet pareigūnės nėra. Ji atostogauja. Pareigūnės kolega siūlo ramiai (???) sutikt visas šventes ir Naujais metais paskambint, susižinot tiksliau. Oj ir ilgai man tas laikas slinko, vis kirbėjo nerimas. Galop, sulaukiau aš tų naujų metų, kurie, kaip paaiškėjo, prasidėjo nekaip, mat to nelemto auto įvykio dalyvis kitą dieną po avarijos nuvyko į VKP ir parašė pareiškimą, kad jo automobiliui buvo padaryta žala ir prašo surast kaltininką. Kai sužinojau (telefonu), vos nepaspringau iš nuosavo įsiūčio. Sakau "Kaip šitaip galima? Juk jis jau gavo pinigų, dar klausiau ar nebus problemų ir ar nereikia surašyt raštelio?...". Pareigūnė tik nuramino, jog nukentėjusysis ir neneigia, kad gavo pinigų, tik nori jų daugiau. Na, galvoju, dėl 30Lt, tai jau galėjom gi susitarti vėliau, bet kam gi šitaip elgtis. Žodžiu buvo itin bjauru. Paskirtu laiku nuvykau į VPK, ten liepė mums parašyti kaip viskas nutiko. Man vis pabrėždavo, jog "visa laimė, kad nukentėjusysis neneigia, jog paėmė pinigus, nes kitaip būtų traktuota, jog jūs (aš) pabėgote iš įvykio vietos, o tai pagal tratata straipsnį gręsia vairuotojo pažymėjimo atėmimu tiek tai laiko, arba tokia tai bauda. Kodėl nepildėt deklaracijos, nes pagal Kelių eismo taisykles (KET) jūs privalėjote ją užpildyti, ir mūsų pareigūnai jums sakė, kad reikia užpildyti deklaraciją". Žodžiu. Susinervinusi buvau nerealiai. Nieko jie mums nesakė apie deklaracijas. Pykau ant arogantiškų pareigūnų, kurie žino ką rašyti protokoluose, bet nesivargina paaiškinti įvykio vietoje, pykau ant to bernelio, kuris kitą dieną pareiškimą parašė. Ant jo labai pykau. Sakau "tai gi dar klausiau ar nebus problemų?", o jis man "tai nežinau, pažeidimai pasirodė didesni, aš bedarbis". Žodžiu, dar pakalbėjau su pareigūne, paaiškinau situaciją, tai ji ir sako "Gerai, kad jis pinigus paėmė žalai atlyginti ir to neneigia. Jūsų vietoje ir neatsiimčiau tų pinigų". Kažkaip pagalvojau pagalvojau ir surašiau raštelį, kad tokią tai dieną, tokio tai įvykio metu įvertinta padaryta žala ir atlyginta tiek tai litų. Daviau tam bernužėliui pasirašyti. Pasirašė, nors siūlėsi grąžinti pinigus. Sakau "vėliau". Kadangi tuo metu pareigūnai kalbėjo, kad gali būti ir teisminis įvykis, tai man buvo patogiau tokį raštelį turėti. Dabar beliko laukti. Nuo sausio vidurio praėjo kone trys mėnesiai, ir sulaukiu skambučio iš VPK. Atvykstu. Gaunu šaukimą į VPK dėl bylos nagrinėjimo. Jis buvo vakar. Jau buvau susitaikius su daug kuo, bet sakiau ir netylėsiu, jei labai jau mane tarkuos. Ypač dėl to "susitarsit", kurį, manau dauguma girdėdami iš policininko lūpų supranta vienareikšmiškai ir tai tikrai ne "pildykit deklaraciją" sinonimas. Didžioji diena. Prieš posėdį paprašiau leisti susipažinti su bylos medžiaga. Gaunu. Pasiskaitau. Ypač juokingi man pasirodo pareigūnų pareiškimai, kaip jie dėstė mums mūsų teises ir pareigas. Tfu. Nieko ten tokio įspūdingo toje medžiagoje nėra. Posėdis.
Viršininkas nutaisęs kaltinamojo toną klausia:
-Ar sutinkate su protokolu? Turit kokių klausimų ar gal norit ką nors paaiškint dėl sprendimo?
Aš:
-Kaip suprast? (pati galvoju kokių klausimų gali kilt, jei neaišku kas ten per straipsniukai ir su kuo aš ten turiu sutikt ar ne, kaip galiu paaiškint, jei nežinau kokie ten tie kaltinimai po skaičiais slepiasi)
Viršininkas:
-Tiesiogiai. Juk skaitėt protokolą, ar sutinkat? (Protokole kaltinimas pateiktas straipsnio numeriais)
Aš:
-Gal galėtumėt patikslint, nes paskutinį kartą tai baigėsi didžiuliu nesusipratimu.
Tuomet viršininkas perskaito protokolą ir išaiškina straipsnius. Dabar viskas aišku. Mane baus. Bausmė arba piniginė (nuo 100 iki 300(?)) arba teisių atėmimas keliems mėnesiams. Kadangi buvo iškviesta policija ir nenukentėjo daugiau nei pastatai, nei kiti automobiliai ar asmenys, tai man skirtų minimalią baudą. Vėl pabrėžė, kad nepildyta deklaracija ir mes nepabėgom iš įvykio vietos. Sutikau, jog buvau kaltininkė (ginčytis jau nebuvo prasmės, nes jaučiu, kad būtų tik susierzinęs pareigūnas, jau ir taip su tais tiesų ieškojimais prisidirbau), ir priminiau, kad jei pareigūnai nebūtų siūlę "susitarti", o tiesiog pasiūlę užpildyti deklaracijas (būtent taip kaip rašė savo ataskaitose), tai nieko panašaus nebūtų įvykę . Tuomet pareigūnas priminė (o kaip aš buvau tam pasiruošus :D), kad mes privalom žinoti, jog KET tai nurodyta ir mes turėtumėm žinoti, kad įvykio metu arba pildomos deklaracijos, arba kviečiami pareigūnai, jei nesutariam. Kalbėjau už mus abu. Tiek už save, tiek už nukentėjusį žioplį (kitaip ir nepavadinsi, nesusipratimas, o ne vyras). Tuomet, nutaisiusi nekaltą veido išraišką pasakiau, kad pareigūnų pareiga ne vien bausti, bet ir padėti išsiaiškinti įstatymą teisingai :), nes mes buvom šventai įsitikinę, kad ir pasielgėm kaip reikalauja KET. Sakau:
-Tai mes ir kvietėm pareigūnus, o pareigūnai liepė susitarti. Mes ir susitarėm. Pareigūnus kvietėm? Kvietėm. Liepė susitart-susitarėm :)
Žodžiu, gerai, kad liežuvis pakaustytas. Pareigūnas pasitaikė arba supratingas, arba tiesiog tingėjo ginčytis ir prasidėti su hormonine boba, tik pasakė, kad kitą sykį būtumėm protingesni ir kitiems dar pasakytumėm. O kaip gi, jau pasakiau visiems saviškiams, dar ir jums pasakoju. Sakė, kad būna tokių istorijų, kad žmonės patys susitaria, kaltininkas sumoka pinigus, o nukentėjęs vairuotojas nutaria pranešt policijai neva stuktelėjo ir pabėgo. Va kokie reikalai. Tuomet kaltininkas "užskrenda" konkrečiai. Pripaišomas ir pabėgimas, ir žala, ir bauda, ir teisių atėmimas.
Kaip baigėsi man? Na, aš gavau minimalią baudą, t.y. 100Lt. Alternatyva-keliems mėn. atimamas vairuotojo pažymėjimas, tačiau aš juo nesusižavėjau, nes:
1. Negalėčiau vairuoti, kad ir tuos kelis mėnesius, o kaip taisyklė būtinai prisireikia, kai "negali";
2. Reikia išklausyti "prasižengėlių kursus", o eilutės ten baisingos, kol sulaukčiau savo eilės, tai jaučiu dar prisidėtu keli mėnesiai be vairavimo teisės. Be išklausyto kurso pažymos neatiduotų vairuotojo pažymėjimo;
3. "Prasižengėlių kursai" kainuoja 250 (ar 260? ot jau ta atmintis), o tai pustrečio karto daugiau, nei paskirta minimali bauda.
Tai va, piniginė bauda mažiausia skausminga dydžiu, o ir laiko sutaupau. Beje, jaunuolis grąžino 170Lt (iš jų ir sumokėsiu baudą, o už likusius ką nors nusipirksiu :D), o protokolų išrašus pristatysim draudimui.
LABAI TIKIUOSI, KAD VISKAS TUO IR PASIBAIGĖ.
O jūs būkite itin budrūs ir nepamirškite pildyti deklaracijų, nes jei kvietėt policiją :)
