Su Šv, Velykomis - Happy Easter!

Sveiki sulaukę Šventų Velykų!

 

Happy 16 - apsikabinimo džiaugsmas

Nes laimingais mus daro apsikabinimai. "Maaaama, noriu pasimyluot.". Ir taip kasdien, keliskart per dieną. Galima susilydyt nuo jausmų antplūdžio. Mažos kibios rankutės apsivija aplink kaklą. Mažas džiaugsmo kamuoliukas krizena nuo kiekvieno pasikutinėjimo ir prašo "Mamyte, darrrrrrrr". Tas švelnumas, tas meilumas, tas džiaugsmas, ta didelę reikšmę turinti apsikabinimo laimė ...

 

Happy 11

Nes Laimė paišdykauti ir "suvaikėti", o "suvaikėjus pasidaryti sniego angelą - mama ir sniego angelą -vaiką.

Happy 10

Laimė turėti draugų ir bičiulių, laimė su jais pramogauti. Laimė, kai viskas "ore": gera kompanija, gera emocija, nuoširdžios šypsenos, vaikiški ir vaikų pakvailiojimai, nuostabus miestas, nuostabus oras nuostabios pramogos! :) Happy! Happy! Happy!

 

Happy 9 gera turėti senelius

Laiminga, kad vaikas turi abi močiutes (ir senelį), kurios varžosi dėl anūkės dėmesio. Tai miela, tai nuginkluoja. Laimė turėti močiutes ir senelius...

Loren Entz - Generations - Fine Art Print, Found on globalgallery.com 

Pasiruoškime/paruoškime mokyklai

Pastojau. Gimė. Kūdikis. Lopšelis. Darželis. Mokykla. Džyyyyyyyyyz kaip viskas greitai! Nespėji apsidairyti, o jiems jau į mokyklą. Jaučiu šiokį tokį nerimą. Ar pakankamas mano indėlis į svarbiausią gyvenime "projektą"? Abejojantiems ir sunerimusiems pateikiu informaciją, kuri man buvo naudinga.

"Žaidimo aikštelė" (autorius Deimantė, 4,5 m.)

Greit į pirmą klasę

LEIDINYS BŪSIMŲJŲ PIRMOKŲ TĖVAMS

  

Nesielvartaukite, kad negalite duoti savo vaikams visų geriausių pasaulio dalykų. Atiduokite visa, ką geriausia turite savyje.

 

AR VAIKAS JAU PASIRUOŠĘS MOKYKLAI?

 

         Kai iškrenta pirmieji dantukai, kai nusibosta miegoti pietų miego ir eiti į darželį, metas į mokyklą. Pirmiausia vaikas turėtų būti socialiai pasiruošęs, mokėti užsirišti batukus, užsisegti sagas, persirengti, apsivilkti sportinę aprangą (visi higienos įgūdžiai) ir pan. Mažylis turėtų mokėti pasisveikinti, atsisveikinti. Pasitaiko, kad kai kurie vaikai įsivaizduoja, jog mokykloje žais su lėlytėm ir mašinėlėm. Tokie mažyliai psichologiškai dar nesubrendę mokyklai. Tėvai gali ir turi padėti tokiems vaikams susikaupti. Prieš ruošiantis į mokyklą, reikėtų jiems papasakoti, ką jie ten veiks. Būtina su mažyliu kalbėtis apie tai, kas jo laukia. Dažniausiai pirmieji tėvų ima klausinėti patys vaikai. Kai kurie nerimauja, kaip jiems seksis, kiti tiesiog domisi, kaip ten viskas vyksta ir pan. Atsakykite, paaiškinkite. Vaikas turi žinoti, kad 35 minutes reikės būti susikaupusiam, teks klausytis ir išgirsti. Reikės mokėti pasakoti. Atkreipkite dėmesį į vaiko kalbą. Jis jau turi mokėti dalytis įspūdžiais. Jei tai sunkiau sekasi, pravartu per vasarą pasimokyti – pavartyti knygeles, aptarti paveikslėlius. Lavinti kalbą būtų galima aptariant vaiko dienos įvykius: kaip jam sekėsi darželyje, ką jis nuveikė... Labai svarbu negąsdinti vaiko mokykla.

     Vaikai skaityti pradeda nuo savo vardo pirmosios raidės, mylimo žaisliuko pavadinimo. Mokymosi skaityti norą galima sužadinti ir žaidimu. Pvz.: „Šiandien skaitysim knygutę. Kokios norėtum? Surask. Kokia raide prasideda pavadinimas?“ ir t.t. Jei vaikas žino pavadinimą, paduokite kitą knygą – tegul pastebi, kad apsirikote. Dažniausiai mažieji į mokyklą ateina jau mokėdami parašyti savo vardą. Blogai, kai išmoksta netaisyklingai laikyti parkerį ar netinkamai rašyti raideles – tokius reikia iš naujo mokyti. Jei vaikas kairiarankis, netrukdykite jam dirbti kaire ranka. Visko vaikas išmoks mokykloje, tačiau mažyliai su malonumu skaičiuoja savo pirštukus. O dar labiau jiems patinka skaičiuoti pinigėlius, kai nori ką nors nusipirkti – tai ir yra puikus matematikos pradžiamokslis.

KAIP ELGTIS TĖVAMS, KAD PADĖTŲ SAVO VAIKUI SĖKMINGAI INTEGRUOTIS Į MOKINIŲ VISUOMENĘ

 

     Pradedant lankyti mokyklą, ypatingos reikšmės įgyja nuostatos ir nuotaikos, su kuriomis vaikas peržengia mokymo įstaigos slenkstį. Neretai vaiko požiūrį į mokyklą, apskritai į mokymąsi nulemia tėvų nuomonė. Jei tėvai  žvelgia į mokyklą kaip į  „neišvengiamą blogybę“, suprantama, vaikų motyvacija mokytis bus labai menka.

     Kokie gali būti teigiami stimulai, galintys padėti vaikui nusiteikti atsakingam ir rimtam darbui?

     Pirmiausia, apeliavimas į naują – mokinio – statusą. Vaikas turi pajusti, kad mokymasis – rimta veikla ir įpareigojimas, už kurių sėkmę bus atsakingas jis pats. Jį turi lydėti Jūsų palaikymas ir pasitikėjimas, kad „pajėgs, sugebės“. Antra, tikėjimas, kad pasiseks. Jeigu vaikas matys, kad pasitikite jo sugebėjimais, jis jausis tvirtesnis, pajėgesnis, turės daugiau valios, jėgų ir užsispyrimo siekti tikslo. Pajutęs Jūsų abejonę dėl jo galimybių, išsigąs nė nepradėjęs darbo ir nesistengs pasiekti net to, ką tikrai pajėgtų. Trečia, besąlygiškos paramos ir palaikymo demonstravimas: Jūsų atžala turi tvirtai žinoti, kad susidūrusi su problemomis, nesėkmėmis, ji visados susilauks Jūsų pagalbos.

     Ko nereikėtų daryti, kad nebūtų sutrukdyta sėkmingam vaiko mokymosi startui?

     Labai svarbu nekelti vaikui pernelyg didelių reikalavimų. Tikėkite savo vaiku ir mylėkite jį tokį, koks yra, o ne tokį, koks Jums patiktų. Nederėtų lyginti vienų vaikų su kitais. Siūlymas būti „tokiam, kaip kaimynų Jonukas ar Dariukas“ gali duoti labai nepageidaujamų rezultatų: pradžioje pabandęs lygiuotis į draugus, kuriems labiau sekasi, bet vėliau pamatęs, kad nepasivys jų, vaikas gali nusivilti savimi, imti pykti ant viso pasaulio, išlieti nepasitenkinimą ant savo „konkurentų“. Nereikėtų pernelyg primygtinai rūpintis vaiko mokykliniais reikalais. Vaikas turi žinoti ir įsisąmoninti: mokymasis – jo reikalas; už savo veiklos sėkmę atsako jis pats. Įsisąmoninta atsakomybė, gebėjimas įsipareigoti ir atlikti pareigas padės vaikui ateityje tapti patikimu darbuotoju, partneriu, bičiuliu. Nederėtų kurti nerealaus, iškreipto mokyklos paveikslo: kad ten bus tik labai linksma, nepaprastai įdomu, kad mokytoja bus visada maloni, o bendraamžiai – geri ir draugiški. Reikia nuteikti vaiką, kad teks susidurti ir su netikėtumais, ir su nepatirtais, nežinomais dalykais, ir su nesupratimu, net priešiškumu... Būtina paaiškinti jam, kad tai yra normalu – gyvenime nuolat tenka išgyventi ir gerus, ir nelabai gerus jausmus, žmonių taip pat būna visokių: ir gerų, draugiškų, nuoširdžių, ir nelabai geranoriškų, palankių.

PIRMASIS KOLEKTYVAS

 

     Būsimą mokinuką verta mokyti kai kurių savybių. Pirmoji – menas kalbėti ir būti išklausytam. Kiekvienas žino, kad kalbantis būtinas akių kontaktas. Todėl nuo mažų dienų  kalbėdami su vaiku žiūrėkite jam į akis. Šitaip parodote, kad domitės savo pašnekovu. Idealu, jei prisėsite, o gal vaiką užkelsite ant kėdės ir judviejų akys bus viename aukštyje. Netrukus suprasite, kad žiūrint į akis bendrauti yra smagiau, ir pastebėsite, kad anksčiau pro mažojo ausis praslydusi informacija dabar jas pasiekia. Geras pašnekovas turi mokėti ir klausytis. Išmokykite vaiką klausytis įvairių istorijų. Papasakokite ką nors apie save. Jei mažasis pradės čiauškėti, sudrausminkite: „Aš juk tavęs nepertraukiau, dabar mano eilė kalbėti. Būk geras ir paklausyk“. Antroji – parepetuokite mokyklos režimą. Vaikai mokykloje išvengtų daug nemalonumų ir bendraamžių pašaipos, jei jų netrikdytų iš pradžių neįprastas režimas. Pirmiausia reikia žinoti, kad vaikučiui teks prisitaikyti prie kitų poreikių, t. y. visiems priimtinos bendros tvarkos. Išmokykite anksčiau atsikelti. Vaikas privalo mokėti apsirengti, susidėti daiktus į kuprinę... Juk nenorite, kad Jūsiškį mokykloje dėl to imtų erzinti kiti vaikai... Trečioji – pasaulio naujienos. Teks pasirūpinti, kad būsimasis pirmokas turėtų kai kurių bendraamžiams aktualių žinių. Pasikalbėkite apie tai, kas vaikams patinka, tik nevertinkite ir nekritikuokite – jie turi teisę į savo nuomonę.

 

Kokių bėdų gali nutikti kolektyve?

     Nauja aplinka vaikui gali sukelti stresą. Ypač jei kiti mokiniai nepriima į savo būrį išskėstomis rankomis. Tada pradinukai tėvams guodžiasi, kad mokykloje juos skriaudžia . Kaip reaguoti į mažojo skundus? Vaikui teks išmokti jų išvengti. Jei nesutaria su Onute ar Petriuku, nes jie nesidalija klasėje esančiomis knygelėmis, nieko baisaus. Konfliktą vaikas gali išspręsti pats. Jūs tik pasiūlykite keletą sprendimo būdų: „Knygeles vartykite iš eilės, apsikeiskite jomis, užsiimkite kita veikla ir pan.“ Verta paklausti ir mokytojos, ar tikrai Jūsų vaikui taip nesiseka. Ir pats nuskriaustasis gali atsakyti į klausimus, kurie tėvams atskleis tiesą: „Kas tavo draugai mokykloje?“; „Ar turi priešų?“; „Dėl ko susipykai su vaikais?“ Tik venkite beprasmiškai klausti: „Ar patinka mokykloje?“ Jei vaikui nesiseka, tai ir atsakymas aiškus.

     Netrukus Jūsų mažojo ramus gyvenimas bus iškeistas į visuomeninį. Jam tai prilygsta pasaulinės svarbos įvykiui. Todėl rengdami į mokyklą stenkitės kalbėti apie gerąsias kolektyvo savybes, nuteikite vaiką palankiai. Juk nuo šiol jį sups smagių bendraamžių draugija.

 

RAIŠKI KALBA – SĖKMĖ MOKSLUOSE

 

     Gerai išsivystęs, taisyklingas kalbėjimas yra viena iš svarbiausių sėkmingą vaiko mokymąsi nulemiančių prielaidų. Įvairūs kalbėjimo raidos sunkumai neišvengiamai turi įtakos mokslams. Be to, tai trikdo bendravimą su aplinkiniais, traumuoja vaiko psichiką. Mokiniai, turintys kalbėjimo sutrikimų, labai sunkiai įgyja taisyklingos rašybos įgūdžius, sunkiau išmoksta skaityti. Tai trukdo vaikams mokytis matematikos ir pasaulio pažinimo dalykų.

     Tam tikrais amžiaus tarpsniais vaiko kalbėjimas turi vienokių ar kitokių spragų, tai yra normalus kalbos raidos reiškinys. Jei švepluojama ir sulaukus šešerių, būtina ieškoti priežasčių. Jei vaiko kalbėjimo aparatas turi defektų, reikia nedelsiant parodyti specialistams. Kitos dažniausiai pasitaikančios kalbėjimo raidos sutrikimų priežastys: neteisinga kalbinė aplinka – tėvų ar kitų nuolat su vaiku bendraujančių asmenų kalbėjimo trūkumai, sulėtėjusi psichinė raida, dvikalbystė ir kt. Dažniausiai pasitaikantys tarp septynmečių kalbėjimo sutrikimai – šveplavimas ir neišlavėjusi foneminė klausa. Šie kalbėjimo trūkumai turi įtakos rašybos bei skaitymo įgūdžių formavimuisi.

     Jei įtariate vaiką turint kalbėjimo raidos sutrikimų, kreipkitės į mokyklos logopedą arba į psichologinę – pedagoginę tarnybą, kuri vykdo kompleksinį vaiko raidos tyrimą. Nustačius  sutrikimą, išsiaiškinus jo priežastis, bus galima vaikui profesionaliai pagelbėti. Kalbos korekcinio darbo sėkmę lemia ne vien minėtų priežasčių pašalinimas, bet ir glaudus tėvų, mokytojų, logopedo (jei reikia, ir kitų specialistų) bendradarbiavimas.

 

PATARIMAI TĖVELIAMS, RUOŠIANTIEMS MAŽUOSIUS ŠNEKUČIUS Į MOKYKLĄ

• Raskite laiko kiekvieną dieną po 20 min. vaikams garsiai paskaityti kokį nors tekstą – žinoma, geriausiai tiks pasakėlė. Tokiu būdu lavėja vaiko girdimasis suvokimas, vaizduotė, vėliau jie padės lengviau formuotis skaitymo bei rašymo įgūdžiams.

• Vaikams, turintiems tarimo trūkumų, naudinga kasdienė lūpų, liežuvio mankšta. Ją, paaiškinus logopedui, tėvai galėtų  atlikti kartu su savo mažaisiais.

• Pastebėję vaiko kalbos trūkumus, nedelskite, kreipkitės į logopedą. Kai kuriems tarimo trūkumams pašalinti kartais pakanka kelių apsilankymų.

• Sekite vaiko kalbą. Netaisyklingai tariamus žodžius pakartokite patys, įpinkite juos į kokį posakį, dainelę ir kartokite kartu su mažyliu.

 
 
 

Pagal žurnalą "Pirmokas" parengė Jonavos pradinės mokyklos mokytoja metodininkė Valdonė Šimonytė . Šaltinis: daliosmokinukai.com

Šaltinis:

Dalykai, kuriuos turime pasakyti vaikui

Atradimai apie vaikų auklėjimą. Šaltinis: http://www.mama.lt/show-article/7051/10-dalyku-kuriuos-reikia-pasakyti-vaikui
 

10 dalykų, kuriuos reikia pasakyti vaikui

Visiems girdėta statistika sako, kad su vaikais kalbamės vos kelias minutes kasdien. Žinoma, kalbamės gal ir daugiau - valgydami, apsipirkdami, žiūrėdami televizorių, tačiau tikrų, gilių ir pomokančių pokalbių tikrai trūksta. Kviečiame nepamiršti ir pasikalbėti su savo atžalomis!

 

 

1. Tau nereikia visų džiuginti. Vaikai, stebėdami šeima besirūpinančią mamą, neretai stengiasi būti visų mėgstami ir mylimi, lyg norėdami lygiuotis į savo tobulą mamą. Svarbu paaiškinti, kad jie anaiptol neprivalo visiems įtikti, tikrai nereikia stengtis visų džiuginti, žmonės juos myli už tai, kas jie yra, o ne dėl to, kad jie pataikauja kitiems.

 

2. Nieko nebijok! Skatinkite vaikus nebijoti žaisti, nebijoti nukristi ir nusibrozdinti kelius, mėlynės ir žaizdelės tikrai užgis. Padėkite jiems išgyventi tikrą vaikystę su laipiojimais į medžius, gaudynėmis, nubalnotu smakru bei alkūnėmis.

 

3. Nesidrovėk savo pomėgių. Paaiškinkite, kad nereikia išsižadėti to, kas įdomu, tegul atžalos lanko tokius būrelius, kokius nori, žaidžia su patinkančiais žaislais. Jeigu bendraamžiai ima šaipytis, tai drauge pasvarstykite, kokią jie turi teisę, kodėl vaikas jaučiasi už juos prastesniu, kodėl nori pataikauti, įrodykite, kad tikri draugai nesišaipo ir palaiko, net jeigu jiems patiems ta veikla ir neįdomi.

 

4. Gali nepritarti man ar kitiems, bet argumentuok. Skatinkite vaiko savarankišką mąstymą, paaiškinkite, kad nereikia nei ašarori, nei kelti isterijų, jeigu jis nepritaria jums, tėčiui ar bet kam kitam. Skatinkite atžalą paaiškinti, kodėl jam nepatinka jūsų ar bet kurio kito žmogaus nuomonė, ką siūlo jis pats. Jausdamas, kad jo nuomonė gerbiama vaikas ims labiau gerbti ir kitų žmonių nuomonę.

 

5. Tu labai gražus žmogus. Vaikai žiaurūs ir norėdami gali šaipytis iš absoliučiai bet ko... Tai rūbai nemadingi, tai kuprinė negraži, tai plaukai garbanoti ir žandai strazdanoti. Aiškinkite vaikams, kad jie unikalūs, kad jie yra jūsų ir tėvelio gražiausias derinys, kad pašaipūnai tikrai nėra jokie grožio ar mados ekspertai, o tiesiog vaikai, kurie šitaip siekia gauti dėmesio.

 

6. Skaityk knygas. Šiame technologijų amžiuje vaikai mažai skaito, būtent dėl to prastėja jų rašybos įgūdžiai, skursta žodynas. Rodykite pavyzdį, nueikite į parką, drauge atsisėskite ant suolelio ir skaitykite atsineštas knygas. Užteks ir valandėlės!

 

7. Tu nesi aš. Tu nesi tėtis. Skatinkite vaiko individualumą, neverskite jo lankyti tų būrelių, kuriuos lankėte jūs, skaityti tų knygų, kurias jūs skaitėte vaikystėje, groti tais muzikos instrumentais, kuriais jūs grojote. Žinoma, supažindinkite vaiką su savo pačios ar tėčio vaikyste, pasiūlykite jums patikusias veiklas, tačiau patikinkite vaiką, kad jis pats gali ir turi ieškoti savo kelio, bandyti ir čiupinėtis iki kol ras tą, kas džiugina jo širdutę.

 

8. Tai (tikriausiai) nėra tavo kaltė. Mokykloje pasišaipė? Nesiseka matematika? Paskutinis atbėgai bėgimo varžybose? Paaiškinkite vaikui, kad daugelyje situacijų tai tikrai nereiškia, kad jis nevykėlis - gal jam sunkiau pasiekti gerų rezultatų sporte, tačiau vaikas muzikalus, gražiai šoka, gal sudėtingiau perkrimsti matematikos uždavinius, tačiau lengva parašyti gražų rašinėlį. Nepamiršte išugdyti suvokimo, kad žmonės skirtingi, kad jiems sekasi skirtingi dalykai. Žinoma, pirmiausia išsiašikinkite ar vaikas pats įdėjo pakankamai pastangų, gal praleido treniruotes, gal namų darbų neparuošė, o gal praitą savaitę ir pats bendraklasį pastūmė...

 

9. Būk savo draugu. Pamokykite vaiką, visų pirma, susidraugauti su savimi, spręsti savo problemas, neprisidaryti bėdų ir už jas atsakyti. Negalima nuolat klliautis tėvų pagalba, slėptis už mamos ar mokytojos sijono ar sekioti vyresniojo brolio ar sesės. Kalbėkite su vaiku apie jo paties šaunumą, suraskite veiklų, kuriomis jam patiks užsiimti vienam, ugdyti savarankiškumą ir meilę sau. Pabrėžkite ir tai, kad save mylėti svarbu ne ką mažiau nei matyti ir savo silnąsias puses bei jas taisyti, nevalia pulti į puikybę.

 

10. Aš ir tėtis labai stengiamės. Priminkite vaikui, kad jį mylite, kad dėl to tikrai stengiatės, tačiau nei mama, nei tėtis nėra supermenai, jie irgi gali suklysti ir pavargti, ir nepelnytai pakelti balsą, ir neišklausyti. Nebijokite vaiko atsiprašyti ir jam paaiškinti, kad nepaisant smulkių nesklandumų jį labai mylite ir stengiatės būti gera mama.

 

Happy 3 day

Džiaugsmai mažuose dalykuose...

Malonumas + nauda : sausiukų raidelės ir skaičiukai.

Happy 2: smagu, kad pagaliau žiema.

 

Vis dar žiema. Kaip dukrelė sakė "O po Kalėdų bus žiema, taip?". Taip ir buvo: Kūčios, Kalėdos, žiema. Naudojamės proga :)

 

Boo - Helloween costumes Draculaura

Kuklioji Drakulaura :)

 

Happy day 1

Ar skaičiuojat laimingas dienas? Turbūt niekas neskaičiuoja laimingu dienų. Bet kokia palaima žinoti kas jas daro laimingomis  :) Mano laimingas dienas laimingomis paverčia mano dukrelė - visuomet ji, nepriklausomai nuo sezono ar oro sąlygų, sveikatos, turimų pinigų kiekio ar planuojamų atrakcijų, kelionių, įspūdžių, draugų, bendravimo, meilės, sekso ar kitų dalykų, kurie prisisdeda prie mūsų laimingų akimirkų. Ji visuomet yra pirmasis ir pagrindinis laimės šaltinis. Būk laiminga, dukrele :)

Žibuoklės man, man ir dar kartą man!

Nejau manot, kad jūs vienos jų gaunat? Mane, štai penktadienį mano šeimynėlė pasiėmė iš darbo prieš tai pažibuokliavę. Mmm, malonu :)

Apie vaikų savivertę

Ar žinojote, kad yra penki efektyvūs būdai ugdyti vaiko savigarbą?

Štai jie:

1. Konkretūs, aiškūs padrąsinimai – įvardyti tikslų tinkamą vaiko elgesį. Pavyzdžiui, sakyti: „Tu sutvarkei vazos šukes, pamerkei iškritusias gėles. Gerai pasielgei.“ Vengti apibendrintų pagyrimų „Tu – šaunuolis“, nes vaikui gali būti neaišku, už ką jis giriamas. Sakykime, jei jis išdykaudamas sudaužė vazą ir šukes sušlavė, išgirdęs: „Tu – šaunuolis“, jis spręs, už ką gavo malonų žodį – už tai, kad sudaužė vazą, ar už tai, kad sušlavė šukes. Padrąsinimai turi būti tikri ir nuoširdūs. Dėl nerealių, nepatvirtintų padrąsinimų vaikas ims save prastai vertinti.
2. Vertingiausios unikalios aprašomosios formuluotės – apibūdinti tik tam vaikui būdingą elgesį: „Pastebėjau, kad padėjai Onutei, kai ji nuliūdusi sėdėjo. Mačiau, kad tiko tai, ką jai pasakei, ji nusiramino ir sugrįžusi įsitraukė į klasės darbą.“
3. Pripažinti sunkumus ir priimti jausmus: „Regis, tau buvo sunku sulaukti savo eilės. Tu visuomet turi tiek gerų idėjų, kuriomis nori pasidalyti. Tau tikrai nebuvo lengva. Džiaugiuosi, kad tau pavyko.“
4. Džiaugtis vaiku. Rodyti vaikui, kad jį vertinam vien dėl to, kad jis yra, kad mums smagu su juo, kad jis vertingas mums būdamas toks, koks yra, o ne dėl to, ką sako ar daro.
5. Švęsti dabar. Mes nuolat pasakojame vaikams, kiek dar visko jų laukia ateityje, kodėl jie šiandien turi stengtis, mokytis. Vaikai labai mažai laiko praleidžia vertindami tai, ką jau pasiekė. Svarbu pripažinti vaiko gabumus, pasiekimus ir talentus, kuriuos vaikas turi ŠIANDIEN. Reikia švęsti vaiko pergales. Tai ne vien gerins tarpusavio sutarimą, bet ir suteiks vaikams daugiau jėgų bei pasitikėjimo savimi."

Informacija iš www.ikimokiklinukas.lt, nuotrauka iš asmeninio albumo.

Kulinarija puola!

Kulinarija puola! Na, nepuola, bet nauji įrašai tik apie maistą :) Na "nieko tokio" kaip dažnai sako mano dukra, tuoj "dietinės" temos pasipils :D

Na, o dabar atradimas - mama pavaišino mišrainė. "Žiauriai" patiko, todėl rekomenduoju.

- Kalafiorai;

- brokoliai;

- džiovintos spanguolės;

- majonezas (Helmans).

Dėl mandrumo galima citrina pagardint. 

Mano tobulas vakaras laukiant vakarienės - mišrainytė ir Pinacolada Tčius!

Kaip buvo minėtas 25-asis atkurtos Lietuvos gimtadienis

Kaip buvo minėtas 25-asis atkurtos Lietuvos gimtadienis? :) O gi šitaip! :)
https://www.youtube.com/watch?v=piGvRqti1L8#t=80
ir dar taip :)

Laumių popietės kerai (mudviem)

Prie malūno dvi raganės burti pasaką sumanė.

Šluotom debesis išvaikė - vienas kitas pasitaikė.

Kūrė židinį, kerėjo, žiū, kaip oras pagerėjo!

 

Mokė ragana dukrelę, kaip priversti šokti pelę,

 

Kaip reiks šluotą pabalnoti, kad galėtų palakioti.

Kaip skraidyti, jeigu šluotos imtų ir sulūžtų kotas.

 

Vandenį kaip užkerėti, kad sutilptų jis į rėtį.

Kaip ugnelę prijaukinti ir kaip gėrį atpažinti,

Kam pagelbėt, ką nubaust, ką pabart, o ką priglaust.

Pridegiojus daug žvakučių, tuoj mama į ugnį pučia.

Tiek miglos prisigaminus išbarstys ją po kemsynus.

O mažoji raganaitė, apsižvalgius po giraitę, 

 Kaštonus susiskaičiavus, sprendė, kaip paišdykavus?

Nebeklauso ji mamytės, nes pavargo jau rankytės:

"Kelk – kerėk, oi pavargau, gal pažaiskime geriau?"

Pasidavusios vilionėms, pasikaišiusios sijonus,

Sugalvoję naujus monus - stvėrė saujomis kaštonus.

Pašnibždėję daug gerų palinkėjimų naujų,

Mėtė priekin ir atgal -bus nauja giraitė gal?

Dar mažoji raganiukė šniukštinėjo tarp lapukų

Ir, ištiesus rankeles, kvietė šokt voverytes.

Uodegom jai pamojavo ir paspruko greitai į šalį.

Sugraudintą raganaitę glaudė ragana mamaitė.

Glaudė dukrą prie širdies-laumė myli ją išties.

Šonan šluotą pasidėję, prašalaičius pastebėjo.

Apsisukę ant kulniukų, pas raganių jos pasuko.

Išsiilgo vaikas tėčio: "Išbučiuoti jį galėčiau!"

  Pilna eilėraščio versija Laumių popietės kerai 


Susireikšmminusi, 2014-10-31 ©