Laumių popietės kerai (mudviem)

Prie malūno dvi raganės burti pasaką sumanė.

Šluotom debesis išvaikė - vienas kitas pasitaikė.

Kūrė židinį, kerėjo, žiū, kaip oras pagerėjo!

 

Mokė ragana dukrelę, kaip priversti šokti pelę,

 

Kaip reiks šluotą pabalnoti, kad galėtų palakioti.

Kaip skraidyti, jeigu šluotos imtų ir sulūžtų kotas.

 

Vandenį kaip užkerėti, kad sutilptų jis į rėtį.

Kaip ugnelę prijaukinti ir kaip gėrį atpažinti,

Kam pagelbėt, ką nubaust, ką pabart, o ką priglaust.

Pridegiojus daug žvakučių, tuoj mama į ugnį pučia.

Tiek miglos prisigaminus išbarstys ją po kemsynus.

O mažoji raganaitė, apsižvalgius po giraitę, 

 Kaštonus susiskaičiavus, sprendė, kaip paišdykavus?

Nebeklauso ji mamytės, nes pavargo jau rankytės:

"Kelk – kerėk, oi pavargau, gal pažaiskime geriau?"

Pasidavusios vilionėms, pasikaišiusios sijonus,

Sugalvoję naujus monus - stvėrė saujomis kaštonus.

Pašnibždėję daug gerų palinkėjimų naujų,

Mėtė priekin ir atgal -bus nauja giraitė gal?

Dar mažoji raganiukė šniukštinėjo tarp lapukų

Ir, ištiesus rankeles, kvietė šokt voverytes.

Uodegom jai pamojavo ir paspruko greitai į šalį.

Sugraudintą raganaitę glaudė ragana mamaitė.

Glaudė dukrą prie širdies-laumė myli ją išties.

Šonan šluotą pasidėję, prašalaičius pastebėjo.

Apsisukę ant kulniukų, pas raganių jos pasuko.

Išsiilgo vaikas tėčio: "Išbučiuoti jį galėčiau!"

  Pilna eilėraščio versija Laumių popietės kerai 


Susireikšmminusi, 2014-10-31 ©

Eilėraštis mums - Laumių popietės kerai

Prie malūno dvi raganės burti pasaką sumanė.

Šluotom debesis išvaikė - vienas kitas pasitaikė.

Kūrė židinį, kerėjo, žiū, kaip oras pagerėjo!

Mokė ragana dukrelę, kaip priversti šokti pelę,

Kaip reiks šluotą pabalnoti, kad galėtų palakioti.

Kaip skraidyti, jeigu šluotos imtų ir sulūžtų kotas.

Vandenį kaip užkerėti, kad sutilptų jis į rėtį.

Kaip ugnelę prijaukinti ir kaip gėrį atpažinti,

Kam pagelbėt, ką nubaust, ką pabart, o ką priglaust.

Pridegiojus daug žvakučių, tuoj mama į ugnį pučia.

Tiek miglos prisigaminus išbarstys ją po kemsynus.

O mažoji raganaitė, apsižvalgius po giraitę,

Kaštonus susiskaičiavus, sprendė kaip paišdykavus?

Nebeklauso ji mamytės, nes pavargo jau rankytės:

"Kelk – kerėk, oi pavargau, gal pažaiskime geriau?"

Pasidavusios vilionėms, pasikaišiusios sijonus,

Sugalvoję naujus monus - stvėrė saujomis kaštonus.

Pašnibždėję daug gerų, palinkėjimų naujų,

Mėtė priekin ir atgal - bus nauja giraitė gal?

Dar mažoji raganiukė, šniukštinėjo tarp lapukų

Ir, ištiesus rankeles, kvietė šokt voverytes.

Uodegom jai pamojavę spruko greitai šios į šalį.

Sugraudintą raganaitę glaudė ragana mamaitė.

Glaudė dukrą prie širdies - laumė myli ją išties.

Šonan šluotą pasidėję, prašalaičius pastebėjo.

Apsisukę ant kulniukų, pas raganių jos pasuko.

Išsiilgo vaikas tėčio: "Išbučiuoti jį galėčiau!"


Susireikšmminusi, 2014-10-31 ©

Apie verslumo paslaptis

Be komentarų pasidalinsiu su Jumis paslaptimis, skaitykite į sveikatą :)

 Tema: žydų verslumo paslaptys (2012-01-17) (6) 

Septynios taisyklės:
1. Didžiausias turtas - žinios;
2. Pasirūpink savais ir jie pasirūpins tavimi;
3. Niekada nebūsi turtingas, jei dirbsi rankomis;
4. Būk iškalbingas (mokėk kalbėti);
5. Skaičiuok;
6. Būk motyvuotas kažką įrodyti;
7. <...> septinto neišgirdau, bet gal kažką praleidau :)

 II dalis 

 III dalis

Įnoringoji pinigų energetika

Įnoringoji pinigų energetika žurnalas "Prie kavos"  (2012-12-05 Nr. 49)

Nuotrauka iš čia 

Šiandien svečiavosi krikšto mama. Atsivežė žurnaliuką - sako pasiskaityk kaip pinigus prisivilioti. Paskaičiau :D o kaip gi kitaip :D Štai, dalinuosi išmintimi:

* nelaikykite ant stalo raktų ir smulkių pinigų;

* piniginius sandorius atlikit sėdėdami prie stalo (esą taip jie laiminami dieviškojo delno);

* stengtis neimti pinigų iš rankų į rankas, geriausia pinigus dėti ant stalo;

* nešvilpaukit patalpoje;

* stalą pridenkite staltiese, pakiškite po ja pinigų;

Kaip dar pagausinti pinigus?

* rodykit pinigus besikeičiančiam mėnuliui (tikiuosi vyras "greitukės" jums nekvies :D);

* gyvūno pavidalo taupyklė (ir šiukštu nelandžiokit skaičiuot pinigų);

* užkaskit į žemę vieną kitą monetą;

* nerekomenduojama skolinti pinigų per Kalėdas ir Velykas, taip pat 13 ir 31 mėnesio dienomis (pelno nebus) bei pirmadieniais;

* nerekomenduojama skolinti pinigų antradieniais (bus sunku juos susigrąžinti);

* vakarop  nedera perskaičiuot pinigus;

* šiukšles neškit rytais, bet ne vakare;

* piniginius ritualus atlikite tik su "švariais pinigais";

* turėkit pinigų medį: zamiokulkas ar pilėją (pritraukia turtus);

* kuo mažiau skolinkitės ir kuo dažniau skolinkit pinigus- taip "užprogramuosite" pinigus, kad jie plauktų pas jus;

* Trečiadienis -  diena, kai rekomenduojama paaukštinimo arba didesnės algos;

* Į spintoje laikomų nesezoninių drabužių kišenes įdėkite keletą kupiūrų, tai pritraukia sėkmę;

* Pinigai nemėgsta suplyšusių kišenių ir ištrūkusių sagų;

* Nelaikykite ant stalo kepurės-nebus pinigų;

* Niekada nelaikykite tuščios piniginės, reiktų palikti nors vieną centą, kad neatbaidytumėte pinigų;

* Visos kupiūros piniginėje turėtų būti laikomos aversu į šeimininką;

*Piniginėje turėkite laimingąją monetą ar kupiūrą iš pirmojo atlyginimo ar pinigą, gautą iš gero žmogaus arba po gero sandorio ir pan. Jos negalima išleisti, nešiokite kaip turtus pritraukiantį talismaną.

* Piniginėje patartina nešioti lauro lapą arba raudoną siūlą-jie traukia pinigus;

* Netikėtai gauti pinigai, pavyzdžiui išlošti, laimėti loterijoje, dovanoti arba rasti,-laimės neatneša. Todėl juos rekomenduojama kuo greičiau išleisti, paaukoti arba tiesiog už juos įsigyti ką nors tuo metu reikalingo. Tokių pinigų taupyti nereikėtų;

* Kad pinigai pamiltų jūsų namus, atlyginimo dieną nevalia išleisti nei cento;

* Namie turėkite neliečiamą stambią kupiūrą. Ji turėtų traukti prie savęs panašias.