Bulvės su šonine (arba su file)

Pasirenku nedidukes bulves, gerai jas nušveičiu su šepetuku.

Verdu su lupenomis (praduriu luobelę šakute, kad nesutrūkinėtų), vandenį galima pagardint ne tik druska, bet ir kitais prieskoniais (pvz. lauro lapu, česnako skiltelėmis, svogūnu ar kmynais). Bulvėms išvirus, nulupam jas, kiekvieną apvyniojame rūkytos šoninės juostele (galima kumpiu ar file, nors skaniau su šonine), dedam į kepimo indą ir pašauname į įkaitusią orkaitę. Kepti reiktų kol šoninė apskrus (maždaug apie 20 min.).

Šios bulvės buvo patiektos su vyro keptais šonkauliukais.

Skanaus :)

Citrininis pyragas

Šiandien nusprendžiau pagaminti citrininį pyragą. Kadangi receptas nesudėtingas, tai ir kūrybinių kančių turėtų nebūti :) Receptukas iš Panelės "Receptai kasdienai ir vakarėliams".

Mums reiks:

Pagrindui:

200 g sausainių,

2 v.š. cukranendrių cukraus,

100 g. išlydyto sviesto.

Įdarui:

1 skardinė (400 g.) kondensuoto pieno su cukrumi,

4 žaliųjų citrinų arba 4 mažų geltonųjų (aš sunaudojau 1,5, bet 1 pakanka),

200ml riebios plaktos grietinėlės.

Eiga:

Sutrupint sausainius smulkintuvu (galima ir smulkiai laužyti/trupinti), tuomet užpilti tirpintu sviestu ir cukrumu. Išmaišius sudėti į formelę. Pagrindą padėti šaltai (aš įkišau į šaldytuvą). Imamės kremo. Išspaudžiam citrinos sultis. Išplakam grietinėlę ir sumaišoma ją su kondensuotu pienu bei citrinos sultimis. paskirstom kremą ant įdaro. Puošiam kaip patinka.

Skanaus! :)

P.S. Beje, tobulinčiau receptuką, arba mažinčiau kremo kiekį (tarkim imčiau tik pusę skardinėa kondensuoto pieno), arba, jei laukiat svečių, imčiau du pakelius sausaunių ir 50 g sviesto papildomai). Dabar gi nelabai išlaikytos proporcijos :)

Startuoju su nauju skaitalu

Saldi palaima, galop gavau vieną storiausių savo gyvenime knygų (Karo ir taikos knygų tomai gerokai liesesni :) )

Startuoju :)

John Irving "Kol tave rasiu"

Donna Woolfolk Cross "Popiežė Joana"

Net praėjus kone savaitei kai perskaičiau knygą “Popiežė Joana” negaliu atsitokėti nuo įspūdžio. Italai pasakytų bellissimo. Nepamenu kuri paskutiniu metu perskaityta knyga būtų taip patikusi, o gal tiesiog itin nepatikęs L.Inio romanas “Paslaptį žino tik moterys”, po kurio ėmiausi skaityt šio romano, verčia manyti, jog „Popiežė Joana“ itin gera knyga.

Galų gale tai ne taip jau ir svarbi ta seka (ar gera knyga skaityta prieš tai, ar prasta), tiesiog tai kūrinys, kuris nepasimiršta tuoj pat. Tai verčia ir mąstyt, diskutuot. „Popiežė Joana“ verta diskusijų namie, darbe, draugų rate. Temų diskusijoms apstu, pradedant „feminizmo“ užuomazgomis, novatoriškumą, nuovokumą, gudrumą, lyčių priešpriešą ir baigiant mitais ar religija. Tiesa, gal vyrams ji ir ne itin patiks, bet, manau, kad tokių bus nedaug.

Viena iš knygų, kurią nuoširdžiai rekomenduočiau skaityt.

Apie knygą:
„Tai ne teologinis traktatas ir ne istorinis veikalas. Tai knyga apie kilnią svajotoją, šviesią moterį, gyvenusią tamsiais viduramžiais, ir apie jos didžiąją gyvenimo meilę-vienintelę iki mirties“.
Leidėjai apie knygą:
“Ar buvo iš tiesų popiežė Joana? O gal tai tik graži legenda apie viduramžių moterį, pasiekusią, atrodytų, neįmanomą bažnytinės hierarchijos viršūnę? Autorei rūpėjo sukurti romaną, o ne istorinę studiją. Remdamasi visais žinomais Joanos gyvenimo faktais bei laikydamasi istorinės tiesos ji parašė nepaprastą knygą apie kilnią svajotoją, šviesią moterį, gyvenusią tamsiais viduramžiais, ir apie jos didžiąją gyvenimo meilę - vienintelę, iki mirties.”

Išvyka į Kairėnus

Puiki pavasarinė išvyka su Jūrate į Kairėnų botanikos sodą. Puikus oras ir neprasta kompanija. Šilta, tik gaila, kad gamta vos pabudusi :) Žydi tik pirmieji pavasario šaukliai-žibuoklės :) Kai kas sako, kad ir aš :)

Su Šv.Velykom

L.Inis "Paslaptį žino tik moterys"

Susiviliojau pavadinimu. Taip man ir reikia. Tikėjausi lengvo turinio romaniuko moteriškoms smegenims pravėdinti. Tikėjausi ne saldaus, bet ir ne nykaus skaitalo. Tiesiog tokio, kurį perskaičius nelieka slogios nuotaikos ar negatyvių minčių. Turiu pripažint, kad mane apgavo pavadinimas. Labai apgavo. Pradėjau skaityt. Knygos pradžia nuteikė rimčiau, nei buvo pirminis nusiteikimas. Na, gal ir ne lengvas skaitalas, bet sąsajos su Lietuva, jos istorija, taip pat nėra blogai. Kantrybės reikėjo vis daugiau. Dar keletas skyrių. Mėginau juos kažkaip susieti tarpusavyje. Galop trūko kantrybė. Tiesiog apsakymų, kai kurių apie nieką, kratinys. "Manęs užteko" iki 75 puslapio. Lai nesupyksta autorius, tačiau ilgiau savęs kankinti jokios išliekamosios vertės neturinčia knygele, neketinau. Užverčiau. Ar kam rekomenduočiau ją? Nemanau :)
Apie knygą iš svetimų lūpų: "Jie atėjo į Lietuvą, į nežinomą pasaulį, įvairiais keliais ir čia liko visiems laikams. Ar įmanoma įminti svetimšalių menininkų ir mokslininkų, gyvenusių, dirbusių, savo laimės ieškojusių, tapusių neatsiejama mūsų istorijos dalimi kūrybos ir meilės paslaptis? Novelių romane autorius kuria emmocinės įtampos kupinas situacija, parodydamas žmonių likimų trapumą ir amžinumą".

Coco prieš Chanel

Galų gale ištrūkom į kino pasaulį pasižiūrėti „Coco prieš Chanel“ („Coco avant Chanel“/ „Coco Before Chanel“).

Labai norėjau pamatyti šią juostą ir tuoj parašysiu kodėl. Visų pirma, todėl, kad buvo smalsu pamatyti kaip „pateikta“ ši neabejotinai garsiausia moteris madų pasaulyje (tuomet netikėtai įsibrovusi į vyrišką verslo aplinką). Tikėjausi stilingo, nė kiek nenusileidžiančio pagrindinei herojei, filmo. Tikėjausi intrigos. Norėjosi pamatyti tą revoliucingą laisvos moteriškos mados pionierę: stiprią, atkaklią, ryžtingą ir sunkiai sukalbamą. Tikėjausi labai aštrios, ugningos moters, kurios liepsningo charakterio proveržio laukiau iki pat filmo pabaigos. Nesulaukiau. Gal kiek nusivyliau, gal todėl filmas pasirodė esąs be pabaigos... Gal Audrey Tautou per švelni šiam vaidmeniui... Po seanso vyro paklausiau ką manąs apie filmą. „Nuobodoka, bet aš žinojau kur einu-skaičiau siužetą“. Tas manęs neįtikino, todėl šiandien, kone iš pat ryto perskaičiau kas gi rašoma apie šią juostą. „Prancūzų režisierė Anne Fontaine ("Natali") domisi paslaptingiausia jos biografijos dalimi – jaunyste ir pirmaisiais žingsniais į šlovę.“ Situacija tapo kiek aiškesne, o aš kiek atlaidesne. Bet juk taip norėjosi pamatyti ambicingosios (mano nuomone) dizainerės gyvenimą iki saulėlydžio... ir didelę porciją „prieskoninio“ charakterio... Nepaisant lengvo nusivylimo, filmas labiau patiko, nei atvirkščiai. Darausi priekabi, senstu. Na, bet artimiausius keturis mėnesius, pasak mano gydytojos, man reikalingas pozityvas su visomis geruoliškomis jo apraiškos formomis. Šis filmas puikiai tam tiko.

Plačiau apie filmą čia http://www.obuolys.lt/kinozona/filmas/13088-coco-avant-chanel.html