Easter decoration ideas

Easter decoration

ideas
 

Happy 21

Nes laimė ir džiaugsmas kažkur šalimais, tereikia užsimerkti ir užuosti. Laimė ir džiaugsmas pasvajoti. Arba tiesiog pasimėgauti saulės spinduliais šaltą sausio dieną.

 

Happy 12

Esi laimingas, nes esi sveikas ir gali susigalvoti milijonus gražių dalykų.

 

Happy 10

Laimė turėti draugų ir bičiulių, laimė su jais pramogauti. Laimė, kai viskas "ore": gera kompanija, gera emocija, nuoširdžios šypsenos, vaikiški ir vaikų pakvailiojimai, nuostabus miestas, nuostabus oras nuostabios pramogos! :) Happy! Happy! Happy!

 

7 švaros taisyklės Rytuose

7 švaros taisyklės Rytuose
1. „Rankų švara“. Neimti nieko nereikalinga, svetima, nieko, kas per daug. Taip pat aukoti tam tikrą dalį pajamų labdarai.

2. „Ausų švara“. Nesiklausyti žmonių kalbų, kurie apimti pykčio, išsigandę, neramūs ir panašiai. Taip pat saugoti savo ausis nuo keiksmų, apkalbų ir tuščių šnekų.

3. „Akių švara“. Saugoti savo akis nuo to, kas gali sukelti pyktį, pavydą ar geismus.

4. „Burnos švara“. Saugotis daugiažodžiavimo ir keiksmų. Tylėjimas – auksas.

5. „Kūno ir drabužių švara“. Palaikyti nuolatinę kūno ir aprangos švarą.

6. „Minčių švara“. Puoselėti šviesias mintis. Vengti negatyvių, piktų, su savigaila, graužatim, neviltim susijusių minčių.

7. „Dvasios ir širdies švara“. Gerbti ir saugoti savo dvasios impulsus, svajones. Mokytis mylėti nesitikint iš to kažko mainais. Meilė jau pati savimi yra dovana.

 

Gervės linksmuolės

Gervės man gražu. Labai. Ypač tokios linksmuolės :)

Žibuoklės man, man ir dar kartą man!

Nejau manot, kad jūs vienos jų gaunat? Mane, štai penktadienį mano šeimynėlė pasiėmė iš darbo prieš tai pažibuokliavę. Mmm, malonu :)

Apie vaikų savivertę

Ar žinojote, kad yra penki efektyvūs būdai ugdyti vaiko savigarbą?

Štai jie:

1. Konkretūs, aiškūs padrąsinimai – įvardyti tikslų tinkamą vaiko elgesį. Pavyzdžiui, sakyti: „Tu sutvarkei vazos šukes, pamerkei iškritusias gėles. Gerai pasielgei.“ Vengti apibendrintų pagyrimų „Tu – šaunuolis“, nes vaikui gali būti neaišku, už ką jis giriamas. Sakykime, jei jis išdykaudamas sudaužė vazą ir šukes sušlavė, išgirdęs: „Tu – šaunuolis“, jis spręs, už ką gavo malonų žodį – už tai, kad sudaužė vazą, ar už tai, kad sušlavė šukes. Padrąsinimai turi būti tikri ir nuoširdūs. Dėl nerealių, nepatvirtintų padrąsinimų vaikas ims save prastai vertinti.
2. Vertingiausios unikalios aprašomosios formuluotės – apibūdinti tik tam vaikui būdingą elgesį: „Pastebėjau, kad padėjai Onutei, kai ji nuliūdusi sėdėjo. Mačiau, kad tiko tai, ką jai pasakei, ji nusiramino ir sugrįžusi įsitraukė į klasės darbą.“
3. Pripažinti sunkumus ir priimti jausmus: „Regis, tau buvo sunku sulaukti savo eilės. Tu visuomet turi tiek gerų idėjų, kuriomis nori pasidalyti. Tau tikrai nebuvo lengva. Džiaugiuosi, kad tau pavyko.“
4. Džiaugtis vaiku. Rodyti vaikui, kad jį vertinam vien dėl to, kad jis yra, kad mums smagu su juo, kad jis vertingas mums būdamas toks, koks yra, o ne dėl to, ką sako ar daro.
5. Švęsti dabar. Mes nuolat pasakojame vaikams, kiek dar visko jų laukia ateityje, kodėl jie šiandien turi stengtis, mokytis. Vaikai labai mažai laiko praleidžia vertindami tai, ką jau pasiekė. Svarbu pripažinti vaiko gabumus, pasiekimus ir talentus, kuriuos vaikas turi ŠIANDIEN. Reikia švęsti vaiko pergales. Tai ne vien gerins tarpusavio sutarimą, bet ir suteiks vaikams daugiau jėgų bei pasitikėjimo savimi."

Informacija iš www.ikimokiklinukas.lt, nuotrauka iš asmeninio albumo.

Kulinarija puola!

Kulinarija puola! Na, nepuola, bet nauji įrašai tik apie maistą :) Na "nieko tokio" kaip dažnai sako mano dukra, tuoj "dietinės" temos pasipils :D

Na, o dabar atradimas - mama pavaišino mišrainė. "Žiauriai" patiko, todėl rekomenduoju.

- Kalafiorai;

- brokoliai;

- džiovintos spanguolės;

- majonezas (Helmans).

Dėl mandrumo galima citrina pagardint. 

Mano tobulas vakaras laukiant vakarienės - mišrainytė ir Pinacolada Tčius!

Kaip buvo minėtas 25-asis atkurtos Lietuvos gimtadienis

Kaip buvo minėtas 25-asis atkurtos Lietuvos gimtadienis? :) O gi šitaip! :)
https://www.youtube.com/watch?v=piGvRqti1L8#t=80
ir dar taip :)

Laumių popietės kerai (mudviem)

Prie malūno dvi raganės burti pasaką sumanė.

Šluotom debesis išvaikė - vienas kitas pasitaikė.

Kūrė židinį, kerėjo, žiū, kaip oras pagerėjo!

 

Mokė ragana dukrelę, kaip priversti šokti pelę,

 

Kaip reiks šluotą pabalnoti, kad galėtų palakioti.

Kaip skraidyti, jeigu šluotos imtų ir sulūžtų kotas.

 

Vandenį kaip užkerėti, kad sutilptų jis į rėtį.

Kaip ugnelę prijaukinti ir kaip gėrį atpažinti,

Kam pagelbėt, ką nubaust, ką pabart, o ką priglaust.

Pridegiojus daug žvakučių, tuoj mama į ugnį pučia.

Tiek miglos prisigaminus išbarstys ją po kemsynus.

O mažoji raganaitė, apsižvalgius po giraitę, 

 Kaštonus susiskaičiavus, sprendė, kaip paišdykavus?

Nebeklauso ji mamytės, nes pavargo jau rankytės:

"Kelk – kerėk, oi pavargau, gal pažaiskime geriau?"

Pasidavusios vilionėms, pasikaišiusios sijonus,

Sugalvoję naujus monus - stvėrė saujomis kaštonus.

Pašnibždėję daug gerų palinkėjimų naujų,

Mėtė priekin ir atgal -bus nauja giraitė gal?

Dar mažoji raganiukė šniukštinėjo tarp lapukų

Ir, ištiesus rankeles, kvietė šokt voverytes.

Uodegom jai pamojavo ir paspruko greitai į šalį.

Sugraudintą raganaitę glaudė ragana mamaitė.

Glaudė dukrą prie širdies-laumė myli ją išties.

Šonan šluotą pasidėję, prašalaičius pastebėjo.

Apsisukę ant kulniukų, pas raganių jos pasuko.

Išsiilgo vaikas tėčio: "Išbučiuoti jį galėčiau!"

  Pilna eilėraščio versija Laumių popietės kerai 


Susireikšmminusi, 2014-10-31 ©

Eilėraštis mums - Laumių popietės kerai

Prie malūno dvi raganės burti pasaką sumanė.

Šluotom debesis išvaikė - vienas kitas pasitaikė.

Kūrė židinį, kerėjo, žiū, kaip oras pagerėjo!

Mokė ragana dukrelę, kaip priversti šokti pelę,

Kaip reiks šluotą pabalnoti, kad galėtų palakioti.

Kaip skraidyti, jeigu šluotos imtų ir sulūžtų kotas.

Vandenį kaip užkerėti, kad sutilptų jis į rėtį.

Kaip ugnelę prijaukinti ir kaip gėrį atpažinti,

Kam pagelbėt, ką nubaust, ką pabart, o ką priglaust.

Pridegiojus daug žvakučių, tuoj mama į ugnį pučia.

Tiek miglos prisigaminus išbarstys ją po kemsynus.

O mažoji raganaitė, apsižvalgius po giraitę,

Kaštonus susiskaičiavus, sprendė kaip paišdykavus?

Nebeklauso ji mamytės, nes pavargo jau rankytės:

"Kelk – kerėk, oi pavargau, gal pažaiskime geriau?"

Pasidavusios vilionėms, pasikaišiusios sijonus,

Sugalvoję naujus monus - stvėrė saujomis kaštonus.

Pašnibždėję daug gerų, palinkėjimų naujų,

Mėtė priekin ir atgal - bus nauja giraitė gal?

Dar mažoji raganiukė, šniukštinėjo tarp lapukų

Ir, ištiesus rankeles, kvietė šokt voverytes.

Uodegom jai pamojavę spruko greitai šios į šalį.

Sugraudintą raganaitę glaudė ragana mamaitė.

Glaudė dukrą prie širdies - laumė myli ją išties.

Šonan šluotą pasidėję, prašalaičius pastebėjo.

Apsisukę ant kulniukų, pas raganių jos pasuko.

Išsiilgo vaikas tėčio: "Išbučiuoti jį galėčiau!"


Susireikšmminusi, 2014-10-31 ©

Auksinis ruduo prie Adrijos jūros arba - mes tai padarėme! (1-2 dienos) antra dalis

Pradžia čia:

Skersgatvyje stūkso  Pilies kalnas (Schlossberg) su pilies griuvėsiais. 

Kalnas išties didingas. Pakilti galima tiek laipteliais, tiek liftu. Mes kilome liftu, o leidomės laiptais. Man norėjosi padaryti atvirkščiai, nes laiptai zigzagu, kartais sukti, tai abejojantiems savo vestibiuliariniu aparatu smagiau kopti į viršų, nei leistis žemyn. Kita medalio pusė - fiziškai sunkiau kilti, nei leistis. Vienaip ar kitaip, yra sudarytos visos galimybės, o pasirinkimas, tai kiekvieno asmeninis reikalas. Smagu, kad visą didybę turi galimybes apžiūrėti ir neįgalūs asmenys (turiu omeny žmones ratukuose). 
Apie Pilies kalną: Viduramžiška pilis buvo pastatyta XI–XII a. ir garsėjo, kaip neįveikiama,  tačiau jos didybę palaužti pavyko laiko išbandymams, ypač griaunančiam Napoleono armijos siautėjimui XIX a. pirmojoje pusėje. Pasiguglinusi radau informacijos, jog 28 m aukščio Laikrodžio bokštas (Uhrturm)  tapo Graco simboliu, o varpinė (Glockenturm) anksčiau tarnavo kaip kalėjimas. Išlikęs milžiniškas varpas skamba tik kartą metuose - per Naujuosius Metus. Pamatų griuvėsiuose vyksta koncertai. Bokšte įrengtame muziejuje galima susipažinti su miesto istorija, tačiau mes to nežinojome, o, kad nežinojome, tai puikiausiai išsivertėme ir be jo.

Pasižiūrėti ir taip buvo į ką - pradedant užburiančia miesto panorama ir baigiant laiptelių bei užkaborių gausa. 

Čia pilna ne tik turistų, bet ir miestelėnų, atvykstančių tiesiog pailsėti, susirengti pikniką tiesiog čia pat, pievelėse. Pats kalnas it koks skruzdėlynas – pilnas tunelių (neskaitant viduje sukonstruoto įspūdingo lifto), tačiau į tunelius nosies įkišt nepavyko (nors mėginimų buvo :D).

Grįžome į Rotušę. Turėjom laiko paklaidžioti jaukiomis senamiesčio gatvelėmis. Kilo didžiulė pagunda paragaut austriško štrudelio, tačiau mus patikino, jog jo specialiai važiuosime į gretimą Rosenbergą. Pasimėgavę vaizdu į 15 val. mušantį laikrodį, patraukėme autobuso link.

Po šios ekskursijos išvykome Italijos link. Kadangi Grace neparagavome štrudelio, o Austrija be štrudelio, kaip Venecija be gondolų, tai šio delikateso paragauti stabterėjome Rosengerb’e. Štrudelis siūlomas dviejų rūšių: obuolinis ir varškinis. Kadangi varškinis greit baigėsi, tai daugumai labai rūpėjo paragauti būtent jo. Kiek palūkėję gavome išganingojo štrudelio su varške, norintieji dar gavo firminės “Kaiser…” (nepamenu kokios) kavos (ją pirkusieji dovanų gavo puodelį su vietovės pavadinimo simboliu – rože). Žinot, paragavus pyrago beveik vienbalsiai buvo nutarta, jog Čili tinkle (Lietuvoje) jis žymiai ir kur kas skanesnis. Gal sakysit, kad čia tas amžinasis lietuviškasis nepasitenkinimas viskuo, bet šįkart tikrai ne :) 1:0 Lietuvos naudai (apie pyragus aš čia). Kavos neragavau, bet kiek supratau, tai taip pat ne stebuklai. Puodeliai, na, vertinkite patys.

Tiesa, tualetas mokamas, tačiau su kviteliu apsiprekinant vietinėje parduotuvėlėje, taikoma nuolaida. Suvenyrų “valgomų” yra. Čia tiems, kas ieško to, ko nematyti savo šalies parduotuvėse. Kainos pakankamai aukštos, tačiau, jei apsiprasime su mintimi, jog 1 euras lygus 1 litui, tai pirkti ne taip skausminga. Ai, tai va, apie išlaidas :) Mums štrudelio gabaliukas su padažu (padažas perkamas atskirai), kainavo 5,2 euro (apie 17 litų su centais), kava, jei gerai pamenu, kainavo taip pat apie 5 eurus. Pasmaližiavę itin gražioje vietoje (vis tik kai kuriuos pakeleivius pavyko įkalbėti, kad ne taip jau ir šalta lauke), patraukėme begalės tunelių keliu link kelionės tikslo – Italijos.

 Apie tunelius. Gidas minėjo, jog jų pravažiuosime 22, tačiau mano skaičiavimais jų pravažiavome arti 30 (paklaida +- 1 ar 2 tuneliai).

 Jau gerokai sutemus pro autobuso langus galėjome stebėti Alpių tarpeklius, su vos įžiūrimais kriokliais (greitomis jais pasigrožėjome vykdami atgal). Bet dar vienas dalykas palikęs ne mažesnį įspūdį, tai ežeras – Warm sea. Tokio ilgo ežero nesu mačiusi gyvenime. Kadangi neišgirdome kokio jis ilgio, tai palikau šią užduotį namų darbams (pasiklioviau visagaliu google), tačiau teko nusivilti. Gūglė tokio ežero nepasiūlė, turiu įtarimų, jog ežero pavadinimas galėjo būti kitoks, pvz. vienu iš Vikipedijos pateiktų penkių ežerų http://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Austrijos_e%C5%BEerai. 

Gerai sutemus, pasiekėme Italiją, mūsų kurortinį miestelį ir viešbutį Adrijos jūros kurorte Lido di Jesolo. kur mūsų laukia vakarienė ir nakvynė 3 žv. viešbutyje „Terramare" (http://www.terramarehotel.com). Viešbutukas, lyginant su Čekiškuoju, tai itin kuklus tiek kvadratūra (turbūt perpus mažesnis), tiek interjeru. Čia mes praleidome tris paras, nors tiksliau būtų sakyti, jog tris naktis (dienomis gi keliavom :D). Žinot kas nustebino? Ogi „vėlyvos“ vakarienės. Pirma, tai todėl, kad vėlyvos, nes vakarieniaudavome apie 8-9 val. vakaro. Kas susipažinęs su mano šeimyna, tai žino, jog kai gamina mano vyras, tai vakarienės ruošai tik ruošiamasi apie 9 val., o valgoma, geriausiu atveju apie 10 :D. Kitas nustebinęs dalykas - maisto gausa. Europiečiai įpratę vakarienei valgyti vieną patiekalą ir, geriausiu atveju, vakarienę pabaigia vynu, gaiviuoju gėrimu bei desertu. Mums gi leido rinktis. Pavyzdžiui:

- Gerbiamieji, šiandien vakarienei siūloma daržovių sriuba (minestrone) arba pasta (itališki makaronai su kumpiu, grietinėlės padažu), o antram patiekalui kiaulienos kepsniukai su bulvių koše. Desertui siūlomi ledai (antrą dieną Tiramisu, trečią, jei atvirai, tai nepamenu :D, oi tas vynas :P). Ir taip visas tris dienas, tik skirtingas meniu. Užtat gėrimai už atskirą mokestį. Mineralinio butelis 2 eurai, vyno taurė 2 eurai, daugiau nežinau, nes neužsisakinėjom nieko kito, o kitų keliautojų neklausinėjome. Kaip pavyzdį pasakysiu, jog parduotuvėj vyno butelį (neblogo) su pritaikyta akcija gali nusipirkti ir už 2 eurus, o 1,5-2 litrų vandens butelis kainuoja 0,17-0,69 euro. Na, žinoma, rytais visi gėrimai (išskyrus vyną, nors jo ir nesiūlė) nemokami.

Na, o poryt apie lietuvių potyrius Italijoje.