Valomės nuoskaudas: atleidimo laiškas

 

Tikras atleidimas taps įmanomu tuomet, kai atversime kelią ir išleisime užslopintas emocijas, susijusias su žmogumi, kuriam negalime atleisti. Todėl paimkite popieriaus lapą, rašiklį ir parašykite laišką, kuriame išliesite visus išgyventus jausmus, laikančius jus praeities kalėjime. Būkite visiškai atviri. Patys su savimi. Būtinai užpildykite visas eilutes prie kiekvienos emocijos. Pradėkite nuo PYKČIO.

Jūsų galvoje gali kilti pačios netikėčiausios, galbūt ne pačios gražiausios ir negailestingos mintys. Leiskite sau išlieti visas emocijas iš sielos gelmių, net jeigu kurią akimirką ir pasirodys, kad jau užtenka tų išgyvenimų. Kuo stipriau ir atviriau išgyvensite tai, tuo greičiau įvyks tikras atleidimas, ir tuo greičiau jūs leisite sau ir kitiems žmonėms, kuriuos jūs laikote savo skriaudikais, išeiti iš kalėjimo, kurį jūs sukūrėte savo širdyje. Jūs jau mokate slopinti savo emocijas, tad jeigu norite išsilaisvinti, teks išmokti jas pripažinti, išgyventi ir paleisti.

DĖKINGUMAS – baigiamoji ir būtina atleidimo dalis. Jūs pasiekėte tikslą, jeigu atsirado stiprus, atveriantis širdį dėkingumo jausmas tam žmogui, įvykiui ar pačiam sau. Kai jūs jaučiate dėkingumą kitam žmogui už tai, ką išgyvenote, jūs galite būti tikri, kad paleidote visą naštą ir visus prisirišimus. Gali būti, kad jums nepavyks iš pirmo karto pajausti meilės ar atleidimo. Dirbkite tol, kol pajausite. Tos akimirkos jūs nepraleisite ir nepražiopsosite. Jūs tikrai žinosite, kad tai įvyko. Nespauskite savęs, darykite viską natūraliai. Ir jums būtinai pavyks.

Atkreipkite ypatingą dėmesį į skyrių BAIMĖ ir leiskite ateiti suvokimui, kodėl jūs iki šiol negalėjote atleisti.

Šią praktiką galite taikyti bet kuriam žmogui, įvykiui, bet kokioms aplinkybėms ir pačiam sau.

Prisiminkite, kad bendraudami su kitais, mes juose lyg veidrodyje matome save. Veidrodžio principas išnyksta, kai mes išsivalome savo širdis nuo sukaupto nuoskaudų, įsitikinimų, žinojimų šiukšlyno. Tad, ir pradėkime nuo nuoskaudų…

---

ATLEIDIMO LAIŠKAS / struktūra

---

Data…
Mielas (-a) (įrašome žmogaus vardą)
Aš rašau tau, norėdama (-as) pasidalinti tuo, ką jaučiu…

1. PYKTIS
Aš pykstu…
Man liūdna dėl to, kad…
Man nepatinka…
Man apmaudu…
Aš noriu…

2. NUSIVYLIMAS
Aš nusivyliau…
Man liūdna…
Man skaudu…
Aš norėjau…
Aš noriu…

3. BAIMĖ
Aš nerimauju…
Aš bijau….
Aš išsigandus (-ęs)…
Aš nenoriu…
Man reikia…
Aš noriu…

4. APGAILESTAVIMAS
Aš sutrikus (-ęs)…
Man taip gaila, man gėda….
Aš nenorėjau, aš nenoriu…
Aš noriu…

5. ATLEIDIMAS / MEILĖ
Aš atleidžiu tau…
Aš myliu…
Aš vertinu…
Aš dėkinga (-as) už…
Aš suprantu…
Aš žinau…
Su meile,…

---

O dabar perskaitykite savo laišką garsiai ir sutelkę dėmesį į tai, ką jame parašėte. Pasistenkite išjausti, išgyventi viską, ką parašėte. Net ir tai, kas liko “tarp eilučių”. Išjauskite visą savo emocijų gylį.
Kai pabaigsite šią praktikos dalį, darykite antrąją dalį, kurioje jums reikia parašyti ATSAKYMĄ Į ATLEIDIMO laišką. Šiame laiške rašykite viską, ką jūs kažkada norėjote ar norėtumėte dabar išgirsti iš to žmogaus. Leiskite kalbėti savo širdžiai, o ne protui. Tai, ką jūs rašysite, gali jus labai nustebinti.

Kai parašysite abu laiškus, galite susitikti su tuo žmogum. Perskaitykite jam savo laišką ir paprašykite, kad jis perskaitytų jums atsakymą. Tai turi ypatingai stiprų poveikį. O jeigu susitikti galimybių neturite, abu laiškus galite tiesiog sudeginti, išplukdyti upe ar padaryti tai, ką norės jūsų širdis. Pasikliaukite savo pojūčiais.

---

ATSAKYMAS Į ATLEIDIMO LAIŠKĄ

---

Data…
Brangus (jūsų vardas)…
Rašau tau atsakymą į tavo laišką…
Esu iš visos širdies dėkinga (-as) tau, kad pasidalinai savo jausmais
Aš suprantu…
Man labai gaila…
Aš bijojau…
Aš nežinojau…
Aš noriu, kad tu žinotum…
Aš vertinu…
Aš myliu…
Su meile,…
Atleidime slypi visi atsakymai į visus klausimus. Jeigu jūsų gyvenime atsiranda problemos, visai nesvarbu, kokio pobūdžio jos būtų, tai reiškia, kad jūs kažkam neatleidote. Meilė – vienintelis atsakymas į bet kurį klausimą, o kelias į meilę tiesiamas per atleidimą…

Šaltinis: meditation-portal.com

Parengė sakubona.lt

---

Boo - Helloween costumes Draculaura

Kuklioji Drakulaura :)

 

Po japoniškosios dietos - tvarkom kūną toliau

Na ką? :) Dieta įveikta. Rezultatai minus 2,3 kg. Buvo nuodėmingi savaitgaliai dėl gimtadienių. Nors dieta žada apie -8 kg - 10 kg, bet realiai tiek gali numesti tik gerokai viršsvorio turintis žmogus. Aš pretendavau į - 5 kg. Ar realiai būčiau juos pasiekus? Gal, jei nebūtų trijų "įkrovos" dienų :) Ar laikyčiausi dar šios dietos? Vargu, bet pripažinsiu, bet tikrai sutramdė apetitą. Per šią savaitę (nuo sekmadienio), apribojus angliavandenius,  nukrito dar 1,6 kg (reiškiasi, kad per tris savaites - 3,9 kg). Smagu, tik tiek, kad pastebėjau, jog kūnas "patižo". Čia jau bėda, todėl nieko nelaukus imuosi priemonių. Šiandien darausi įvyniojimus (rekomenduojamas kursas  - 5 įvyniojimai: 2 kartai/1 sav. dažnumu) ir imuosi  30 dienų iššūkio. Dėl to iššūkio nesu garantuota ar ištempsiu mėnesį, bet labia norėčiau, kad valios užtektų :) Palinkėkit man sėkmės :)

 

 

 

Įvyniojimų (kaukės) receptas slepiasi čia

 

30 dienų iššūkio programa slepiasi čia.

Garstyčių kaukė kūnui

Mums reikės:

- maistinės plėvelės;
- sausų garstyčių ( milteliai) (1-2 v. š.);
- alyvuogių aliejaus 1 v. š.;
- kūno pienelio;
- medaus 1 v. š.

Išsimatuoti problematiškas vietas. Medų pašildyt iki 40 laipsnių, sudėt garstyčias, aliejų, išmaišyt ir šiltomis rankomis įtrinti problematiškas vietas, Įsivynioti plevele ir valandžiukei gulti šiltai po patalais 40-60 min. Per tą laiką jokių valgymų, gerimų ir pan. Ramiai šiltai pagulėt. Nuplovus, pasitepti kūno pieneliu. Kitą dieną pasimatuoti

Kol guliu, rašau šį receptą. Ar veikia ir kaip stipriai - sužinosiu ryt. :)

Gervės linksmuolės

Gervės man gražu. Labai. Ypač tokios linksmuolės :)

Laumių popietės kerai (mudviem)

Prie malūno dvi raganės burti pasaką sumanė.

Šluotom debesis išvaikė - vienas kitas pasitaikė.

Kūrė židinį, kerėjo, žiū, kaip oras pagerėjo!

 

Mokė ragana dukrelę, kaip priversti šokti pelę,

 

Kaip reiks šluotą pabalnoti, kad galėtų palakioti.

Kaip skraidyti, jeigu šluotos imtų ir sulūžtų kotas.

 

Vandenį kaip užkerėti, kad sutilptų jis į rėtį.

Kaip ugnelę prijaukinti ir kaip gėrį atpažinti,

Kam pagelbėt, ką nubaust, ką pabart, o ką priglaust.

Pridegiojus daug žvakučių, tuoj mama į ugnį pučia.

Tiek miglos prisigaminus išbarstys ją po kemsynus.

O mažoji raganaitė, apsižvalgius po giraitę, 

 Kaštonus susiskaičiavus, sprendė, kaip paišdykavus?

Nebeklauso ji mamytės, nes pavargo jau rankytės:

"Kelk – kerėk, oi pavargau, gal pažaiskime geriau?"

Pasidavusios vilionėms, pasikaišiusios sijonus,

Sugalvoję naujus monus - stvėrė saujomis kaštonus.

Pašnibždėję daug gerų palinkėjimų naujų,

Mėtė priekin ir atgal -bus nauja giraitė gal?

Dar mažoji raganiukė šniukštinėjo tarp lapukų

Ir, ištiesus rankeles, kvietė šokt voverytes.

Uodegom jai pamojavo ir paspruko greitai į šalį.

Sugraudintą raganaitę glaudė ragana mamaitė.

Glaudė dukrą prie širdies-laumė myli ją išties.

Šonan šluotą pasidėję, prašalaičius pastebėjo.

Apsisukę ant kulniukų, pas raganių jos pasuko.

Išsiilgo vaikas tėčio: "Išbučiuoti jį galėčiau!"

  Pilna eilėraščio versija Laumių popietės kerai 


Susireikšmminusi, 2014-10-31 ©

Eilėraštis mums - Laumių popietės kerai

Prie malūno dvi raganės burti pasaką sumanė.

Šluotom debesis išvaikė - vienas kitas pasitaikė.

Kūrė židinį, kerėjo, žiū, kaip oras pagerėjo!

Mokė ragana dukrelę, kaip priversti šokti pelę,

Kaip reiks šluotą pabalnoti, kad galėtų palakioti.

Kaip skraidyti, jeigu šluotos imtų ir sulūžtų kotas.

Vandenį kaip užkerėti, kad sutilptų jis į rėtį.

Kaip ugnelę prijaukinti ir kaip gėrį atpažinti,

Kam pagelbėt, ką nubaust, ką pabart, o ką priglaust.

Pridegiojus daug žvakučių, tuoj mama į ugnį pučia.

Tiek miglos prisigaminus išbarstys ją po kemsynus.

O mažoji raganaitė, apsižvalgius po giraitę,

Kaštonus susiskaičiavus, sprendė kaip paišdykavus?

Nebeklauso ji mamytės, nes pavargo jau rankytės:

"Kelk – kerėk, oi pavargau, gal pažaiskime geriau?"

Pasidavusios vilionėms, pasikaišiusios sijonus,

Sugalvoję naujus monus - stvėrė saujomis kaštonus.

Pašnibždėję daug gerų, palinkėjimų naujų,

Mėtė priekin ir atgal - bus nauja giraitė gal?

Dar mažoji raganiukė, šniukštinėjo tarp lapukų

Ir, ištiesus rankeles, kvietė šokt voverytes.

Uodegom jai pamojavę spruko greitai šios į šalį.

Sugraudintą raganaitę glaudė ragana mamaitė.

Glaudė dukrą prie širdies - laumė myli ją išties.

Šonan šluotą pasidėję, prašalaičius pastebėjo.

Apsisukę ant kulniukų, pas raganių jos pasuko.

Išsiilgo vaikas tėčio: "Išbučiuoti jį galėčiau!"


Susireikšmminusi, 2014-10-31 ©