Nauji atradimai

Dažnai "vaidenuosi" viename internetiniame forume. Kaip žinia, ten galima atrasti daug "perliukų". Šįkart apie  tautybes (prašome tik neieškoti šiame pranešime nei tautinės nesantaikos, nei kurstymo ir rasizmo čia nerasite, tad net nemėginkit "pritempti"  iki to).

Vienos vietinės intelektualės pastaba apie  anytą rusę (?). "Man  tai patinka ši tauta. Mano uošvienė rusė, o jos tėvai ukrainietė ir žydas."
Kitos vietinės intelektualės pastaba apie pokalbio apie rusus metu "Mane tai nervindavo namų tvarkytoja  mongolė" (?).

Viena jų giriasi turintį aukštąjį išsilavinimą.  :)

11 minučių

Paulo Coelho "11 minučių".

Pamenu kokį įspūdį man paliko skaityta P.Coelho knyga "Alchemikas". Greičiausiai nieko nenustebinsiu, nes ne man vienai ši knyga viena iš favoričių. Ta knyga tarsi P.Coelho vizitinė kortelė. Iš tiesų, tai visai nenuostabu, kad perskaičius gerą vieno autoriaus knygą norisi skaityti ir kitas (jei tokios būna išleistos). Smagiausia, kad šis autoriaus mūzų ar įkvėpimo stoka nesiskundžia. Tik tik baigiau skaityt "11 minučių". Pradžiai knygos anotacija (iš http://www.manoknyga.lt/)

Romanas pasakoja Marijos, jaunos provincialės brazilės, istoriją. Nuo vaikystės Marija buvo įtikinėjama, kad ji niekada neras tikros meilės. Ir iš tiesų pirmosios nekaltos meilės patirtis sudaužys jos širdį ir Marija patikės, kad meilė atneša tik kančią. Atsitiktinumas nuveda ją į Ženevą, kur ji svajoja padaryti karjerą ir būti laiminga, bet viskas baigiasi tuo, kad Marija tampa prostitute. Tačiau nors ir verčiasi prostitucija, jai nusišypso laimė - ji sutinka jauną žavų dailininką ir juodu viens kitą pamilsta. Ieškodama savęs, Marija turi pasirinkti: ar eiti tamsiu, bevaisiu seksualinių malonumų keliu, ar viskuo surizikavus atrasti savo vidinę šviesą.

Mano įspūdžiai. Turiu pasakyti, perskaičiusi, kad knyga nenuvylė, nors ties jos viduriu jau ėmiau nerimauti. Buvau jau pradedanti nusivilti, nes vistik nesu iš tų, kurios sutaurina ar pateisina prostituciją, ypač kai herojė taip išalkusi meilės. Ties sado-mazo puslapiais plaukai ėmė šiauštis. Na, ne todėl, kad būtų ten kokios šiurpinančios scenos, tiesa sakant viskas buvo aprašoma subtiliai. Bet gal tai labiausiai ir baugino, na toks pateikimas, skoningas ir subtilus, tarytum ir pats aprašomas veiksmas būtų lygiai toks pat subtilus ir skoningas. Labai džiaugiuosi, kad vistik pabaiga radikaliai kitokia, nei aš jau ėmiau įsivaizduoti ar numanyti pagal "dabartinius standartus". Na gal ir primena pabaiga tą garsųjį filmą "Graži moteris", bet kaip aš pasiilgau tokių gražių istorijų, kur visi gyveno ilgai ir laimingai :)
***
Tiesas, kiekvienoje skaitomoje knygoje randu frazių, kurios itin užkabina. Nusprendžiau, kad visai smagu būtų po vieną kitą frazę perrašyti ir kartkartėmis vis pasiskaityti. Na ką? Įvedu naujovę savame dienoraštyje :)
***
"Marija suabejojo savo grožiu, kol viena jos buvusių bendradarbių, netyčia sutikta kavinėje, paprotino, jog tai ne jos, o pačių šveicarų bėda, jie nenorį nieko užkalbinti, ypač užsieniečių, nes bijo būti apkaltinti "seksualiniu priekabiavimu"-jį kažkas išgalvojo, kad viso pasaulio moterys jaustųsi nereikalingos".

Abejingumas

Vakar pasiskaičiau viename socialiniame tinklapyje kaip viena nėščia moteriškė pakraupo dėl auklėtojos elgesio, kuomet pastaroji manydama, jog yra viena su vaikučiais leido pasireikšt savo įsiūčiui. Kadangi nesu iš tų tyliųjų, tai pakomentavau tą situaciją. Žinant, kad nėščiosios itin emocingos (puikiai pamenu savo būseną, kai viskas atrodydavo itin hiperbolizuotai), tai užjaučiu ir labai smerkt negalėčiau, bet tas nuolatinis žmonių abejingumas mane ne juokais nervina. Tas nuolatinis "kol neliečia manęs ir mano šeimos", tai nesikišiu, tik su kaimynkom papletkinsiu. Na po galais! Tai gal atsipeikėkim, nes antraip ir toliau šunys skraidys nuo tiltų, isterikės auklės mūsų vaikus, darbdaviai lups paskutinį kailį.

Mėginsiu surašyti visą istoriją ir jos eigą. Jei pavyks, baigtį. Dabar esu sudirgusi, o ir subjektyviai vertinčiau, nes visų detalių nežinau. Galbūt jų, visų detalių, nesužinosiu, bet gal platesnį vaizdą susikursit.

Laukite tęsinio...

Paulo Coelho

Regis ateina ramesnis periodas kuomet galiu pasidžiaugti savo knygų lentyna. Ko aš čia taip džiūgauju? Na, mėgstu skaityt, kažkada tai buvo neabejotinai viena didžiausių aistrų, kurią, gimus vaikeliui apleidau. Turiu savo skaitymo lentyną, kurioje spaudžiasi J.Irving, D.Brown ir P.Coelho neskaitytų romanų "komplektukai". Pradėjau nuo J.Irvingo, bet kažkaip nusprendžiau, kad šiuo metu P.Coelho romanai tinkamesni, vistik J.Irvingas labai jau seksistas :)

Šiuo metu turiu šias sknygas: "Vienuolika minučių", "Zahiras", "Penktasis kalnas"< "Demonas ir panelė Prym". Garsųjį "Alchemiką" skaičiau gal dvyliktoje klasėje. Paliko gilų įspūdį. Na ką? Skaitom! :)

Trupučiukas P.Coelho biografijos iš wikipedia.

Biografija
Paulas Koeljas gimė 1947 m. rugpjūčio 24 d. Rio de Žaneire, Brazilijoje inžinieriaus ir namų šeimininkės šeimoje. Tėvai nesuprato sūnaus talento ir net guldė į psichiatrijos ligoninę, kad „išgydytų” nuo noro rašyti. Pats P. Coelho teigia: „Aš visada žinojau, kad mano Asmeninė Legenda yra rašyti”.
Pasidavęs tėvų norui, P. Coelho įstojo į teisės mokyklą, bet 1970-aisiais nutraukė studijas ir kaip hipis pradėjo keliauti po Pietų Ameriką, Šiaurės Afriką, Meksiką, Europą. Po dvejų metų grįžęs į Braziliją, pradėjo kurti eiles Brazilijos atlikėjams Elis Redžinai, Ritai Li ir Rauliui Seišasui.
1982 m., būdamas 38-erių, pristatė pirmąją savo knygą „Pragaro archyvai”, kuri pasisekimo nesulaukė.
1986 m. Koeljo nukeliavo ispanų katalikų piligriminę kelionę, vadinamą „Santjago keliu”. Šioje kelionėje rašytojas pasiekė dvasinį atgimimą, kurį vėliau aprašė savo knygoje „Piligrimas”.
1988 m. pristatyta P. Koeljo knyga „Alchemikas” susilaukė daugybės pagyrimų ir įvertinimų. „Alchemikas” yra išleistas daugiau nei 67 kalbomis 120 šalių ir visur turėjo nepaprastą pasisekimą (parduota daugiau nei 65 mln. egz.), įrašyta į Gineso rekordų knygą kaip į daugiausia kalbų (71) išversta knyga autoriui tebeesant gyvam.
Per savo karjerą rašytojas yra pelnęs daugybę apdovanojimų, vienas iš jų - 2000 m. gautas Prancūzijos garbės legiono ordinas.
[taisyti] Kūryba
Iš viso P. Koeljas išleido 26 knygas. Dvi iš jų - „Piligrimas” ir „Valkirijos” yra autobiografinės. Rašytojo knygų yra parduota daugiau nei 100 mln., 150 šalyse. Įvairiose pasaulio šalyse jo knygos yra tarp labiausiai perkamų: Graikijoje, JAV, Italijoje, Izraelyje, Kanadoje, Lietuvoje ir Prancūzijoje. Paulo Koeljas yra visų laikų daugiausia pardavęs brazilų (portugalų kalba) rašytojas.

Šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Paulo_Coelho

Lęšių mišrainė

Vakar labai užsimaniau lęšių. Na, vieni lęšiai nėra tokie gardūs, kad jų norėčiau, bet kartu su jų skoniu įsivaizdavau sūrio (Džiugo) skonį, kepintos duonos skonį. Žodžiu, sumaniau pasidaryti kišmišą pagal save. Kadangi lęšių išsiviriau "be nuomonės", tai pasigaminau kelis variantus: vienas švelnesnis, kitas-pikantiškesnis.

Sudedamosios dalys (proporcijos iš akies, pagal asmeninį skonį):
Lęšiai (virti);

kiaušiniai (virti);

karšto rūkymo šoninė;

kietojo sūrio (Džiugas) drožlės;

kepintos duonos kubeliai;

majonezas;
pipirai;

Antram receptukai papildomai supjausčiau kornišonų :)

Galima valgyt kaip mišrainę, galima tept ant duonos ar batono, kas mėgsta-ant skrebučio :)

Rudenėjant

Kartais ir pilkas miegamasis rajonas išgražinamas gamtos