100 prancūziško auklėjimo taisyklių. Kaip auginant vaiką neprarasti sveiko proto

Pamela Druckerman "100 prancūziško auklėjimo taisyklių. Kaip auginant vaiką neprarasti sveiko proto"

Apie knygą:

„100 prancūziško auklėjimo taisyklių“ atsirado iš ankstesnės Pamelos Druckerman knygos „Vaikų auklėjimas pagal prancūzus“. Paryžiuje gyvenanti amerikietė žurnalistė, žvelgdama pro dviejų kultūrų prizmę, pateikia skirtingus vaikų auklėjimo principus ir pagrindžia, kodėl turėtume būti labiau atsipalaidavę ir vadovautis nuojauta ir sveiku protu kaip prancūzai.

Norite vaikus kuo anksčiau įtraukti į prasmingą ir lavinančią veiklą? Prancūzai mano, kad ne mažiau svarbu ir padykinėti.

Stengiatės, kad vaikas kuo rečiau susierzintų? Anot prancūzų, jei vaikas neišmoks įveikti susierzinimo, jis užaugs labai nelaimingas.

Esate tikri, kad turint mažų vaikų neįmanoma apsieiti be verksmingų naktų, kasdienių ožiukų, išrankumo maistui ir nuolatinio kišimosi į suaugusiųjų pokalbius? Prancūzai patvirtins, kad viso to galima išvengti.

Ši maža, bet labai šmaikšti ir išmintinga knyga skatina remtis laiko patikrintais vaikų auklėjimo principais. Paryžiuje gyvenanti žurnalistė ir trijų vaikų mama Pamela Druckerman, vadovaudamasi asmenine, prancūzų tėvų ir ekspertų patirtimi, atskleidžia paprastus ir  veiksmingus būdus, kaip neprarandant tėvystės džiaugsmo gerai sutarti su savo atžalomis. Knygoje rasite ne tik praktinių patarimų, bet ir puikių Paryžiaus vaikų darželio valgiaraščio receptų!"

 

Mano įspūdžiai - super knyga, gaila, kad vėlai pateko į mano nagus...

                                             

 

"Slaptas sulieknėjusios merginos dienoraštis"

"Slaptas sulieknėjusios merginos dienoraštis" M. Žukauskienė, A. Liauškaitė.

 

Juk žinot, kad lieknėju? Kai lieknėju, tai imiuosi visko iškart :D Na, ne tai, kad nuo vienos dietos nepasisotinu, bet negaliu išsirinkti geriausio varianto. Ypač smagu, kai naršydama atrandu, kad kažkuri iš mitybų turi begalę sąlyčio taškų su ta dieta, kurios laikausi. Pakliuvo man į nagus "Slaptas sulieknėjusios merginos dienoraštis". Prarijau šią knygą per gerą pusvalandį. Chm taip ir nesupratau ko tikėjosi autorė/-ės? Gal keli pasiūlymai (nevalgyt tris val. iki miego, nepamirškit judėt, išgert vandenuko ir laikykitės užsispyrę tikslo). Kaip gerai, kad kai kurių knygų nereikai pirkti, nes šis leidinys niekaip nemotyvuotų manes sulieknėti. NIEKAIP :)

 

 

Nuotrauka rasta per google paiešką

Knygų apžvalga: Wayne W. Dyer "Ketinimo galia"

Tikiu, kad mūsų gyvenime nieko šiaip sau nenutinka. Taip ir man nutiko (atleiskit už kalambūrą), kad mano gyvenime "nutiko"  knygų sąrašiukas, kuriame atsidūrė ne grožinė literatūra, o ezoterinė (skamba makabriškai, bet taip jau nutiko, kad jos priskiriamos būtent tai lentynėlei).

Pirmoji - Joseph Murphy "Jūsų pasąmonės galia", antroji - Wayne W. Dyer "Ketinimo galia". Ką tik perskaičius pastarąją, tai labai jau norisi pradėti nuo jos, kol dar viskas "garuoja'. Galiu pasakyt tik tiek - kiek pirmoji patiko, tiek antrosios ant savo miegamojo staliuko nelaikysiu.  Nežinau kas mane atbaidė, gal nuolat minimas "šaltinis" ar "dvasia", kurie būtent kelia asociacijas su raganavimu ar okultizmo apraiškomis, nes kaskart skaitydama tuos žodžius, jaučiau, kai stengdavausi kuo greičiau juos perbėgt akimis ar net "nekliudyti / neskaityti". Nepaisant to, kaip ir kiekvienoje knygoje, atradau perliukų, kuriuos norisi užsirašyti. Pavyzdžiui kai buvo kalbama apie savigarbą, užkabino toks sakinys, kuris realiai atspindi kartais nutinkančias situacijas "Devinta pakopa. Visada prisiminkite apie tikrą savigarbą. Supraskite, kad kitų žmonių nuomonės apie jus nėra faktai - tai tik nuomonės" (129 p.). Dar kelios patikusios mintys:

"Senelis savo vaikaičiui kalbėjo: "Manyje staugia du vilkai. Pirmasis kupinas pykčio, neapykantos, apmaudo ir keršto troškimo. Antrasis kupinas gerumo, meilės, atjautos ir atlaidumo." - "Kaip manai, katras vilkas nugalės?" - paklausė berniukas. - "Tas, katrą aš penėsiu", - atsakė senelis."  Kalba buvo apie rugsėjo vienuoliktosios įvykius USA, bet galioja visam kam, aš manau.

"Pakeisk savo požiūrį į dalykus, ir tie dalykai pasikeis taip pat". Labai priminė posakį, kuris itin dažnai paskutiniuoju metu sukasi mano galvoje "Jei negali pakeisti situacijos, pakeisk požiūrį į ją".

Dar galėčiau paminėti, kaip paruoštukę sau, septynis "veidus" minimus šioje knygoje. Na, tiesiog, kad neužmirščiau :)

Septyni ketinimo veidai:

1. Kūrybiškumo veidas.

2. Gerumo veidas.

3. Meilės veidas.

4. Grožio veidas.

5. Plėtros veidas.

6. Neribotos saugos veidas.

7. Imlumo veidas.

Skaitydama prisitaikiau taip, kaip pati suvokiu. Tiems, kam įdomu kaip juos apibūdino autorius - atras knygoje. Ar rekomenduočiau šią knygą skaityti? Gal. Praplėsit akiratį arba užtvirtinsit tam tikras tiesas, bet jei pradėjote nuo "Jūsų pasąmonės galia", tai vargu ar ši bus įdomi :)

Oficialus aprašymas iš knygos.lt

Didingas tas, kuris sugeba pranokti pats save.

Viską valdo energinis laukas, nematomas ir beformis. Visatos ketinimas nesuskaitoma daugybe būdų reiškiasi fiziniame pasaulyje, ir kiekvienas mūsų esybės aspektas, įskaitant sielą, mintis, emocijas ir kūno, kuriame gyvename, raidą – tai vis šio ketinimo dalis. Tad jei ketinimas visatoje lemia viską ir yra visur, kitaip tariant, nėra tokios vietos, kur jo nebūtų, tai kodėl tada tiek daug žmonių ir taip dažnai jaučiasi nuo jo atsieti? Ir netgi dar svarbiau: jei ketinimas dovanoja gausą, kodėl tokia daugybė žmonių gyvena nepritekliuje.

Knygos "must have"

Knygų "must have", nors gal greičiau "must read". Prašome, anglistai, manęs neužmėtyt akmenimis, jei kalba netaisyklinga :) (tyliai atsiprašau ir lituanistų, matyt dar per mažai knygų perskaičiau - chi chi chi, taip sakant :)

 

nuotrauka iš http://www.babble.com

Grįžtam prie sąrašiuko:

- "Būk laisvas, drąsus, mąstantis" (Kitasvariantas.lt);

- "7 efektyvaus laiko planavimo pročiai" (Tomas Kaulinskas);

- "Emocijų valdymas ir vidinė laisvė" (Remigijus Kaniava);

- "Kaip išlaisvinti vidinį genijų, įveikti kliūtis ir tapti nesustabdomu" (Martynas Jocius);

- "Realybės valdymo technikos" (Jurijus Micharevas);

- "Efektyvus projektų valdymas, ll praktinių patarimų projektų vadobui" (Baltijos kompiuterių akademija).

Knygelės mano princesei

Man patinka, kad mano dukrelei patinka knygelės :)
Iš artimiausio atlyginimo "must have" sąrašiuke šios:

Debi Gliori "Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų"

Julia Hubery "Mano tėtis"  

didesnis vaizdas - paspaudus nuotrauką

Julia Hubery

Mano tėtis

- See more at: http://www.baltoslankos.lt/lt/knygos/vaikuirjaunimoliteratura/manotetis#sthash.b0dDLXGR.dpuf

Viskas apie magiškus smilkymo ritualus

Viskas apie magiškus smilkymo ritualus

 

Nuotrauka iš jupiterimages

 

"<...> taip smilkydami susietumėte vis keturias stichijas: jūros smėlis įkūnytų vandenį, žėruojančios anglys atstovautų ugniai,smilkomos žolelės, medis ar dervos priklausytų žemei, žėruojančios anglys atstovautų ugniai, smilkomos žolelės, medisar dervos priklausytų žemei, o kylantys dūmai-oro stichijai.

 

Beje, dauguma žolelių ir prieskonių, kuriais gardinate patiekalus, tinka ir smilkalams, tad ramiai po truputį  juos išbandykite. Pasmilkykite ir sode ar miške surinktus žievės gabaliukus ir žiedlapius. O jei norite šio to egzotiškesnio, tarkim, smilkomos dervos, eikite į ezoterikos krautuvėle.<...>

 

 

Smilkalai nuo A iki Z

 

Bažnytiniai smilkalai

 

Tai žinomiausios aromatinės dervos. Tačiau jos smilkomos ne tik  per katalikų mišias, bet ir kiekviena ragana privalo jų turėti, nes šios dervos atveria vartus į dvasinį pasaulį. Salsvas smilkalų kvapas šiek tiek svaigina, todėl nereiktų jais piktnaudžiauti, ypač jei šalia yra vaikas.

 

Benzoinė derva

 

Benzoinės dervos aromatas yra švelnus ir skanus. Vaikai mėgsta jos kvapą, panašų į vanilės, o ir jūs jį pamėgsite pastebėjusi, kaip jis atžarų neklaužadą po kelių dūmelių paverčia meiliu kačiuku. (Beje, panašus poveikis pastebimas ir smilkant benzoinę dervą didelio atžaraus vyriškio kambaryje.) Ši derva yra tinkamiausi smilkalai, jei norite jaukiai praleisti valandėlę su mylimu žmogumi po lietingos ir išties bjaurios dienos.

Bičių pikis

Pikį sunešė bitės-tai medžių pumpurų išskiriami sakai. Sumaišytas su vašku ir bičių seilėmis pikis tampa tiršta mase, kuria šios darbštuolės klijuoja avilio plyšius. Pikis dezinfekuoja ir stabdo visus irimo procesus. Egipto faraonai ne tik būdavo  balzamuojami pikiu, bet ir gyvi liepdavo jį naudoti daugelyje sričių kaip labai veiksmingą vaistą, Šiuo metu gydomoji pikio galia nuėjo užmarštin. Kaip smilkalai, pikis, atrodo, prarado kažkada turėtą populiarumą, nes tarp smilkalų jis retokai aptinkamas. Jei nerandate bičių pikio parduotuvėse, pasiteiraukite bitininko , pavyzdžiui, turguje, jis tikrai jums padės. Smilkomas pikis skleidžia šiltą, sodrų ir šiek tiek medumi kvepiantį aromatą. Žinoma,  jis yra pirmasis smilkalų krepšelyje, jei reikia ką nors gydyti.

Damara

Dar viena aromatinė derva, tiksliau, sakai, yra iš Indijos kilusi damara. Žodis "dammar" reiškią "šviesą". Iš tiesų šių sakų smilkalai geriausiai iš visų kitų pakelia nuotaiką. Jos šviežių citrusinių vaisių aromatas žvalina, suteikia pakylėtumo. Šie smilkalai puikiai tinka, pavyzdžiui, ruošiantis vaikų gimtadienio šventei. Tada juos galima naudoti kartu su raminančia bei nervus stiprinančia mira, kad būtumėte moraliai pasiruošusi visiems netikėtumams.

Jazminas

Geidulingas jazmino aromatas dažniausiai siejamas su afrodiziaku. Bet galite juo pasmilkyti ir vaiko kambarį-tai padės jam užmiršti kokį nors nemalonų įvykį.

Kadagys

Kadagio uogos priskiriamos prie tradicinių smilkalų. Tai apskritai pats seniausias smilkomas augalas. Jis naudojamas daugelyje įvairiausių kultūrų. Jo smilkalai iš aplinkos išvaro blogą energiją ir apsupa mus žvalinančia apsaugine galia.

Kedras

Šiltas, sodrus kedro medienos aromatas mus nuramina. Jis padeda sukaupti stiprybę ir pasitikėti savimi, ypač tuo metu, kai vienas gyvenimo etapas baigiasi ir prasideda naujas, taip pat patyrus netikėtą, skaudų įvykį ar išsiskyrimą. Be to, vasarą jis puikiai atbaido vabzdžius.

Kietis

Kietis yra seniausias mūsų vietose augantis burtų augalas. Jo dūmai stipriai valo ir apsaugo. Kietis saugo kelionėse. Vadinasi, jeigu jūsų atžala pirmą kartą išsiruošia į žygį, tarkim, klasės išvyką su palapinėmis, paslėpkite kuprinėje maišelį su kiečio žiedeliais.

Kopalas

Kopalas-aromatinė derva, jos yra įvairiausių rūšių. Galima gauti ir auksinio, baltojo, juodojo koplao ir panašiai. Rūšys skiriasi. Visos šios dervos smilkomos nuskaidrina mintis, neleidžia apsnūsti, pažadina švelnumą ir atveria širdį.

Levanda

Levandos vardas kildinamas iš lotyniško žodžio lavare, reiškiančio "plauti". Ir tikrai pajutę levandos smilkalų kvapą jaučiamės gaivūs ir švarūs, tarsi ką tik išsimaudę po dušu. Uždekite levandos smilkalų, kai vaikas ožiuojasi, ir jis tuoj prapliups ašaromis. Šis kvapas ramina, ir ne tik mamas.

Matika

Mastika irgi yra aromatinė derva. Jos dūmai labai gaivūs, truputį primena citrusinius vaisiu ir padeda išlikti budriam bei dėmesingam.

Mira

Aromatingas miros dūmo kvapas ramina. Žmogus savaime ima giliai kvėpuoti ir nusiramina. Todėl šie smilkalai idealiai tinka po įtemptos dienos ar nakties.

Rožė

Turbūt neverta nė sakyti, kad rožės žiedlapiai yra idealūs smilkalai užsiimant meilės kerais. Rožės žiedlapių smilkalai dar įkvepia didelę drąsą, o tai padės vaikui atsilaikyti prieš gyvenimo iššūkius.

Šalavijas

Šalavijas namie visad pravers. Tai stiprus gydomasis augalas, kurio aromatas puikiai išvalo ir visą blogą energiją.

Šventagaršvės šaknys

Ji yra viena stipriausių apsauginių augalų, jau viduramžiais naudotų kaip talismanas, saugantis nuo piktųjų dvasių. Smilkalams dažniausiai naudojamos sudžiovintos šventagaršvės šaknys. Jų aromatas yra slogus ir kvepia žeme, be to, jis labai stiprus, todėl  nereikėtų juo piktnaudžiauti. Šventgaršve pasmilkykite vaikų kambarį (pavyzdžiui, sumaišiusi ją su bezoine derva ir smilkalais), kad išvytumėte blogą energiją ir pasikviestumėte vaiko angelą sargą.

Tongapupė

Tongapupė atneša laimę. Vaikas gali susiverti ant odinio dirželio jos pupų ir nešioti ant kaklo kaip talismaną. Smilkoma tongapupė skleidžia malonų salsvą aromatą ir gali nuostabiai pakelti nuotaiką.

Vaistinė juozažolė

Juozažolė padeda sutvarkyti ir aiškiai sudėlioti mintis ir jausmus. Nuo jos lengviau susikaupti, todėl ji puikiai tinka ritualiniams smilkalams, padedantiems paruošti namų darbus.

Valerijonas

Smilkalai, kaip ir arbata, migdo. O kates jis veikia visiškai priešingai, ypač katinai mėgsta valerijono kvapą ir apkvaišta vos jį užuodę. Todėl nenustebkite, jei pamatysite iš proto besikraustančią savo katę, kai smilkote valerijoną. "

Ištrauka iš S. K. Ferber knygos "Raganavimo pamokos drąsioms mamoms. (p. 153-157).

S.K.Ferber "Raganavimo pamokos drąsioms mamoms"

Sandra K.Ferber "Raganavimo pamokos drąsioms mamoms".

Perskaitę šią knygą, sužinosite, kaip kasdienius nuotykius ir staiga kilusius nesutarimus su vaikais paversti nedideliais stebuklais...

Apie leidėjai knygą:

"Kūdikis verkia. Penkiametis užsiropštė ant spintos, o paauglys sūnus nori daugiau kišenpinigių. Kuri mama tokiu atveju nenorėtų mokėti kerėti?

Sandra K. Ferber vienu akies mirksniu parodo, kaip kasdienius nuotykius ir staiga kilusius nesutarimus paversti nedideliais stebuklais. Jūsų mažylis mielai leisis į sapnų karalystę, tarsi stebuklinga ranka numalšinsite skausmą, pasitelkusi tam tikrus burtus, savo išdykėlius palepinsite magiškais patiekalais ir išmokysite įdomių žaidimų.

Pagaliau jūs pati kasdienių darbų rutinoje rasite laiko sau, kad nepamirštumėte esanti ne tik mama, bet ir moteris...

Tai smagi knyga visoms mamoms, mėgstančioms “paskraidyti ant šluotos”.:"

 

 

Mano įspūdžiai apie knygą:

Iš tiesų, tai visai smagi knyga. Lengvai kvanktelėjusi, tačiau pats tas rutinos nukamuotai moteriai, kuri nori dar pati pabūt "vaikų pasaulyje", pažaisti ragas ar fėjas. Na, ir žinoma yra visai naudingos informacijos, bent jau radau tokių dalykėlių, kuriuos, manau, tikrai pritaikysiu kasdieninėj rutinoj. Kokios informacijos čia galima rasti? Turinys žada padėti šiuose raganavimuose: raganų vaikų gimtadieniai;  jūsų vaikai bus sotūs ir laimingi; žaizdos ir vaikiškos ligos praeina tarsi užkerėtos; vaikai mėgsta magiškus akmenis; stebuklingi raganos  manos namai; raganų-meilės apžavai;  burtai, padedantys atsipalaiduoti streso kamuojamoms raganos mamoms; intensyvūs raganavimo kursai; viskas apie magiškus smilkymo ritualus; žvakių magija: spalva ir liepsna.

Ar knyga gera? Net nežinau ką jums ir pasakyti :) Svarstau ar įsigyti ją nam.ų bibliotekai (nes buvau pasiėmusi iš bibliotekos), ar nepatingėti ir patikusias vietas persispauzdinti į savo blog'ą. Tai gal ne tokia jau ir prasta ši knyga

John Irving - vidutinio svorio santuoka

Anotacija.

"Trečiojo Johno Irvingo romano pasakotojas ir pagrindinis personažas - universiteto dėstytojas, nuobodžių istorinių romanų rašytojas. Rinkdamas medžiagą naujai knygai, Vienoje jis sutinka našlaitę Učę, išgyvenusią vokiečių ir rusų okupacijas. Juodu susituokia ir gyvena ramų šeiminį gyvenimą, kol susipažįsta su Severinu Vinteriu, iš Vienos kilusiu vokiečių kalbos dėstytoju, universiteto imtynių komandos treneriu, ir jo žmona Edita, nepriklausoma moterimi iš turtingos šeimos, kuri, beje, yra aistringa pradedančioji rašytoja. Pasakotojas užmezga su Edita mokytojo-globėjo santykius ir netrukus abi šeimos ima viena pas kitą vakarieniauti bei pramogauti su vaikais. Pagrindinį romano personažą vis labiau traukia Edita, o Učė įsimyli Severiną. Netrukus po bendrų vakarienių poros ima keistis partneriais nakčiai. Iš pradžių viskas vyksta sklandžiai, tačiau gana greitai pradeda aiškėti, kad Vinteriai, pasinerdami į šį nuotykį, turi ir slaptų ketinimų..."

Mano įspūdžiai.

Perskaičiau lengvai. Pradžia buvo itin intriguojanti, bet pabaiga, švelniai tariant  jokia.  Paprastai tapo įpročiu knygose ieškoti kultinės frazės, sakinio ar minties. Šioje niekas nekabino, kol neperskaičiau paskutinio puslapio.

Knygos "perliukas" :D parašė vyras, bet tai taip moteriška :D

"Vakar Učė parašė, kad matė Editą sėdinčią pas Demelį ir valgančią pyragaitį. Tikiuosi, ji storėja."

Paulo Coelho- Zahiras

Anotacija. "„Zahiras“ – tai istorija apie meilę, praradimą ir nerimastingą aistrą.
Vienas garsus rašytojas,gyvenantis Paryžiuje, rašo apie dvasingumą, eina Šventojo Jokūbo keliu, ir vis dėlto vieną dieną, nieko nepaaiškinusi, jį palieka žmona. Jis leidžiasi į ilgą kelionę jos ieškoti. Jam, tarsi šių laikų Ulisui, tenka nugailėti daugybę pagundų ir sunkumų, kol galiausiai atranda, kas svarbiausia ir ko išties verta ieškoti, - savo tikrąjį „aš“.
Knygoje daug apmąstymų ir minčių apie turtą, sėkmę, santuoką. Zahiras lydi autorių ir pagrindinį veikėją – šiame romane matome autoriaus ir pagrindinio veikėjo gyvenimo paralelę, - lydi visada, o ypač tada, kai įkyrios mintys jiems neduoda ramybės, kai jie skausmingai klausia savęs, kodėl paliko mylima moteris.
Rašydamas šį kūrinį, Paulo Coelho sėmėsi įkvėpimo iš islamo tradicijos ir Jorge Luiso Borgeso novelės „Alepas“. Manoma, kad Zahiro sąvoka atsirado XVIII amžiuje. Zahiras arabiškai reiškia „matomas, esantis, visada pastebimas. „Kažkas“, kas prisiartinęs pamažu užvaldo mūsų mintis ir nebeleidžia galvoti apie nieką kita. Tai gali būti laikoma šventumu arba beprotybe."

...

Šiuo metu įpusėjau. Nežinau kaip tai nutiko, bet šiuo metu skaitau kelais knygas vienu metu, o tai man nebūdinga. 

Paulo Coelo - Demonas ir Panelė Prym

Anotacija. Galbūt gėrio ir blogio dvikova kas sekundę vyksta kiekvieno žmogaus širdyje, nes širdis yra visų angelų ir demonų mūšio laukas: kad pasistūmėtu pirmyn, jie kaunasi už kiekviena erdvės centimetrą tūkstančiais metų, kol galiausiai viena iš jėgų visiškai sutriuškina kita.

Šiose trijose knygose pasakojama apie vieną paprastų žmonių savaitę, kai jie staiga susiduria su meile, mirtimi ar valdžia. Visada buvau tikras, kad didžiausios permainos tiek žmoguje, tiek visuomenėje įvyksta per labai trumpą laiką. Gyvenimas netikėtai meta mums iššūkį, norėdamas patikrinti mūsų drąsą ir ryžtą pasikeisti; tą akimirką tuščia dėtis, kad nieko nevyksta, ar teisintis, jog dar nesame pasiruošę.
Iššūkis nelaukia. Gyvenimas nesidairo atgal. Savaitė - pakankamas laiko tarpas apsispręsti, ar priimame savo likimą, ar ne.

Mano įspūdžiai apie knygą. Na, "Alchemikui", tai tikrai neprilygsta. Nei per kur. Gal tiesiog tema neaktuali, tai ir įspūdžio nedaro.

Knygos "perliukas".
"Jei Dievas norėtų kalbėti su žmonėmis, nesigriebtų tokių netiesioginių būdų."

11 minučių

Paulo Coelho "11 minučių".

Pamenu kokį įspūdį man paliko skaityta P.Coelho knyga "Alchemikas". Greičiausiai nieko nenustebinsiu, nes ne man vienai ši knyga viena iš favoričių. Ta knyga tarsi P.Coelho vizitinė kortelė. Iš tiesų, tai visai nenuostabu, kad perskaičius gerą vieno autoriaus knygą norisi skaityti ir kitas (jei tokios būna išleistos). Smagiausia, kad šis autoriaus mūzų ar įkvėpimo stoka nesiskundžia. Tik tik baigiau skaityt "11 minučių". Pradžiai knygos anotacija (iš http://www.manoknyga.lt/)

Romanas pasakoja Marijos, jaunos provincialės brazilės, istoriją. Nuo vaikystės Marija buvo įtikinėjama, kad ji niekada neras tikros meilės. Ir iš tiesų pirmosios nekaltos meilės patirtis sudaužys jos širdį ir Marija patikės, kad meilė atneša tik kančią. Atsitiktinumas nuveda ją į Ženevą, kur ji svajoja padaryti karjerą ir būti laiminga, bet viskas baigiasi tuo, kad Marija tampa prostitute. Tačiau nors ir verčiasi prostitucija, jai nusišypso laimė - ji sutinka jauną žavų dailininką ir juodu viens kitą pamilsta. Ieškodama savęs, Marija turi pasirinkti: ar eiti tamsiu, bevaisiu seksualinių malonumų keliu, ar viskuo surizikavus atrasti savo vidinę šviesą.

Mano įspūdžiai. Turiu pasakyti, perskaičiusi, kad knyga nenuvylė, nors ties jos viduriu jau ėmiau nerimauti. Buvau jau pradedanti nusivilti, nes vistik nesu iš tų, kurios sutaurina ar pateisina prostituciją, ypač kai herojė taip išalkusi meilės. Ties sado-mazo puslapiais plaukai ėmė šiauštis. Na, ne todėl, kad būtų ten kokios šiurpinančios scenos, tiesa sakant viskas buvo aprašoma subtiliai. Bet gal tai labiausiai ir baugino, na toks pateikimas, skoningas ir subtilus, tarytum ir pats aprašomas veiksmas būtų lygiai toks pat subtilus ir skoningas. Labai džiaugiuosi, kad vistik pabaiga radikaliai kitokia, nei aš jau ėmiau įsivaizduoti ar numanyti pagal "dabartinius standartus". Na gal ir primena pabaiga tą garsųjį filmą "Graži moteris", bet kaip aš pasiilgau tokių gražių istorijų, kur visi gyveno ilgai ir laimingai :)
***
Tiesas, kiekvienoje skaitomoje knygoje randu frazių, kurios itin užkabina. Nusprendžiau, kad visai smagu būtų po vieną kitą frazę perrašyti ir kartkartėmis vis pasiskaityti. Na ką? Įvedu naujovę savame dienoraštyje :)
***
"Marija suabejojo savo grožiu, kol viena jos buvusių bendradarbių, netyčia sutikta kavinėje, paprotino, jog tai ne jos, o pačių šveicarų bėda, jie nenorį nieko užkalbinti, ypač užsieniečių, nes bijo būti apkaltinti "seksualiniu priekabiavimu"-jį kažkas išgalvojo, kad viso pasaulio moterys jaustųsi nereikalingos".

Paulo Coelho

Regis ateina ramesnis periodas kuomet galiu pasidžiaugti savo knygų lentyna. Ko aš čia taip džiūgauju? Na, mėgstu skaityt, kažkada tai buvo neabejotinai viena didžiausių aistrų, kurią, gimus vaikeliui apleidau. Turiu savo skaitymo lentyną, kurioje spaudžiasi J.Irving, D.Brown ir P.Coelho neskaitytų romanų "komplektukai". Pradėjau nuo J.Irvingo, bet kažkaip nusprendžiau, kad šiuo metu P.Coelho romanai tinkamesni, vistik J.Irvingas labai jau seksistas :)

Šiuo metu turiu šias sknygas: "Vienuolika minučių", "Zahiras", "Penktasis kalnas"< "Demonas ir panelė Prym". Garsųjį "Alchemiką" skaičiau gal dvyliktoje klasėje. Paliko gilų įspūdį. Na ką? Skaitom! :)

Trupučiukas P.Coelho biografijos iš wikipedia.

Biografija
Paulas Koeljas gimė 1947 m. rugpjūčio 24 d. Rio de Žaneire, Brazilijoje inžinieriaus ir namų šeimininkės šeimoje. Tėvai nesuprato sūnaus talento ir net guldė į psichiatrijos ligoninę, kad „išgydytų” nuo noro rašyti. Pats P. Coelho teigia: „Aš visada žinojau, kad mano Asmeninė Legenda yra rašyti”.
Pasidavęs tėvų norui, P. Coelho įstojo į teisės mokyklą, bet 1970-aisiais nutraukė studijas ir kaip hipis pradėjo keliauti po Pietų Ameriką, Šiaurės Afriką, Meksiką, Europą. Po dvejų metų grįžęs į Braziliją, pradėjo kurti eiles Brazilijos atlikėjams Elis Redžinai, Ritai Li ir Rauliui Seišasui.
1982 m., būdamas 38-erių, pristatė pirmąją savo knygą „Pragaro archyvai”, kuri pasisekimo nesulaukė.
1986 m. Koeljo nukeliavo ispanų katalikų piligriminę kelionę, vadinamą „Santjago keliu”. Šioje kelionėje rašytojas pasiekė dvasinį atgimimą, kurį vėliau aprašė savo knygoje „Piligrimas”.
1988 m. pristatyta P. Koeljo knyga „Alchemikas” susilaukė daugybės pagyrimų ir įvertinimų. „Alchemikas” yra išleistas daugiau nei 67 kalbomis 120 šalių ir visur turėjo nepaprastą pasisekimą (parduota daugiau nei 65 mln. egz.), įrašyta į Gineso rekordų knygą kaip į daugiausia kalbų (71) išversta knyga autoriui tebeesant gyvam.
Per savo karjerą rašytojas yra pelnęs daugybę apdovanojimų, vienas iš jų - 2000 m. gautas Prancūzijos garbės legiono ordinas.
[taisyti] Kūryba
Iš viso P. Koeljas išleido 26 knygas. Dvi iš jų - „Piligrimas” ir „Valkirijos” yra autobiografinės. Rašytojo knygų yra parduota daugiau nei 100 mln., 150 šalyse. Įvairiose pasaulio šalyse jo knygos yra tarp labiausiai perkamų: Graikijoje, JAV, Italijoje, Izraelyje, Kanadoje, Lietuvoje ir Prancūzijoje. Paulo Koeljas yra visų laikų daugiausia pardavęs brazilų (portugalų kalba) rašytojas.

Šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Paulo_Coelho

"Ketvirtoji ranka"

Spauda apie romaną:

Niujorko televizijos žurnalistui, rengiančiam reportažą iš Indijos, nutinka nelaimė: liūtas suėda kairę jo plaštaką; tai mato milijonai žiūrovų. Bostone garsus chirurgas laukia, kada galės pirmą kartą Jungtinėse Valstijose persodinti plaštaką; kaip tik tuo laiku chirurgą, dar neatsigavusį po pagiežos kupinų skyrybų, suvilioja jo namų šeimininkė. Viskonsine gyvenanti ištekėjusi moteris nori vienarankiui reporteriui padovanoti kairę savo vyro plaštaką – na, kai vyras numirs. Tačiau kol kas jos vyras gyvas, gana jaunas ir sveikas.Taip prasideda dešimtas Džono Irvingo romanas; iš pradžių atrodo, jog tai komedija, galbūt satyra ir beveik neabejotinas seksualinis farsas. Bet vėliau matome, kad „Ketvirtoji ranka“ – toks pat realistiškas ir jaudinantis Džono Irvingo kūrinys, kaip ir ankstesni jo romanai: „Pasaulis pagal Garpą“, „Malda už Oveną Mynį“, „Našlė vieneriems metams“, „Sidro namų taisyklės“ – ir pagal šią knygą parašytas scenarijus, už kurį Džonas Irvingas gavo „Oskarą“.

Aš apie romaną:

Kaip visuomet seksistinis :) Pradžia lengva, kad labai nustebino, nes paprastai man jo įžangos sbūna "sunkios". Romanas visai patiko, perskaičiau lengvai ir greitai. Net galėčiau priskirt prie "kelioninių romanų" kategorijos :)

"G.Hauptman Eržilų paradas"

Smagus "kelioninis" arba kaip aš sakau, galvai pravėdinti skirtas romaniukas apie pusamžės moteriškės panuotykiavimus. Yra meilės, yra detektyvo ir vilties ;P

Anotacija
Šiame romane vokiečių bestselerių autorė Gaby Hauptmann vėl kalba apie meilę, šaunius vyrukus ir protingas moteris. Tai antrasis autorės romanas lietuvių kalba ("Ieškau vyro impotento" išleistas 2004 m.)Kavos spalvos akys, tvirtos rankos ir juodi it naktis plaukai - tiesą sakant, Haris pernelyg gražus, kad tai būtų tikrovė. Bent jau man jis per gražus, mano Karina, ir kai Haris savaitei išvyksta į vieną Žemutinės Saksonijos žirgyną, ji ima laukti blogiausio. Vienas tarp moterų, Karina tai puikiai įsivaizduoja. Tad kas nors turėtų neišleisti jo iš akių. Su subtiliu humoru ir žiupsneliu erotikos Gaby Hauptmann pasakoja apie tai, kodėl vyrų laimė kartais subliūkšta!

Dalykai, kurių pasiilgau...

...jaučiuosi gerai, bet taip pasiilgstu kai kurių dalykų.
Pasiilgau:

- teatro (spektaklių),
- kinoteatro,
- knygų (nors turiu pilnut pilnutėlę skaitymo lentyną*), paskaitau tik viršelių pavadinimus :(
- šampano (ups, taip sakant, vyno su burbuliukais),
-...kelionių

*skaitymo lentyna, tai lentyna, kurioje pūpso knygos, kurios tuoj tuoj bus skaitomos :)

Imperatorės haremas

Francas Baueris
"Imperatorės haremas"

Anotacija:Pirmiausia esu moteris, o tik po to imperatorė „Ji tikra Prūsijos kaizerio duktė, nes negali nė vienos nakties praleisti be kariškių, ypač be gražių kariškių.“ - Rusijos valstybės kancleris, grafas Bestuževas„Ji jaučia, kaip dar suliepsnoja širdis, papūtus pavasario vėjui, kai per dangų atkeliauja pilkųjų gervių vilkstinės, o visur miškuose ir miškeliuose išsitiesia žydrasis žibuoklių kilimas. Ji myli tokius pavasarius, ilgisi jų, nori juos apkabinti, kaip daugybę tų gražuolių, kuriuos per savo gyvenimą apkabino ir nenorėjo paleisti. Gal jai Aukščiausiasis į krūtinę įdėjo karštesnę širdį, gilesnius jausmus ir amžiną atmintį? Ką gali žinoti?“Imperatorės Jekaterinos II (vadinamos Didžiąja) gyvenimas – sudėtingas, įdomus, nepalyginamas nė su vieno imperatoriaus, nebent su Petro Didžiojo. Jekaterina II buvo žavi ir meili moteris, nepaprastai išsilavinusi, gerai išmananti literatūrą, filosofiją, mokanti svetimų kalbų (prancūziškai kalbėjo visai laisvai), sugebanti vadovauti ir valdyti galingą valstybę. Bet istorija ją prisimins visų pirma dėl nežabotų seksualinių polinkių ir aistrų. Gerokai protingesnė už meilužius ir sosto medžiotojus, savo favoritus tuojau pat paversdavo vergais. Kiek buvo imperatorių ir kavalierių, bet nė vienas iš jų nesusilygino su Jekaterina II, nors ji pati sakydavo: „Imperatorė visų pirma yra moteris, tik po to – imperatorė ir vyriausioji kariuomenės vadė“.

Susitvarkyk knygas ir gausi pinigų

Laukiam lėliuko. Ėmėmės generalinės tvarkos. Ta proga, šiandien nusprendžiau susitvarkyti savo biblioteką: "suspausti", peržiūrėti, perkelti. Gerai, kad nusprendžiau visas knygas perversti palapiui. Pigiam romaniūkštyje radau šimtą dolerių. Labai nustebino radinys. Žinoma maloniai. Kartais tvarkytis labai naudinga.

Startuoju su nauju skaitalu

Saldi palaima, galop gavau vieną storiausių savo gyvenime knygų (Karo ir taikos knygų tomai gerokai liesesni :) )

Startuoju :)

John Irving "Kol tave rasiu"

Donna Woolfolk Cross "Popiežė Joana"

Net praėjus kone savaitei kai perskaičiau knygą “Popiežė Joana” negaliu atsitokėti nuo įspūdžio. Italai pasakytų bellissimo. Nepamenu kuri paskutiniu metu perskaityta knyga būtų taip patikusi, o gal tiesiog itin nepatikęs L.Inio romanas “Paslaptį žino tik moterys”, po kurio ėmiausi skaityt šio romano, verčia manyti, jog „Popiežė Joana“ itin gera knyga.

Galų gale tai ne taip jau ir svarbi ta seka (ar gera knyga skaityta prieš tai, ar prasta), tiesiog tai kūrinys, kuris nepasimiršta tuoj pat. Tai verčia ir mąstyt, diskutuot. „Popiežė Joana“ verta diskusijų namie, darbe, draugų rate. Temų diskusijoms apstu, pradedant „feminizmo“ užuomazgomis, novatoriškumą, nuovokumą, gudrumą, lyčių priešpriešą ir baigiant mitais ar religija. Tiesa, gal vyrams ji ir ne itin patiks, bet, manau, kad tokių bus nedaug.

Viena iš knygų, kurią nuoširdžiai rekomenduočiau skaityt.

Apie knygą:
„Tai ne teologinis traktatas ir ne istorinis veikalas. Tai knyga apie kilnią svajotoją, šviesią moterį, gyvenusią tamsiais viduramžiais, ir apie jos didžiąją gyvenimo meilę-vienintelę iki mirties“.
Leidėjai apie knygą:
“Ar buvo iš tiesų popiežė Joana? O gal tai tik graži legenda apie viduramžių moterį, pasiekusią, atrodytų, neįmanomą bažnytinės hierarchijos viršūnę? Autorei rūpėjo sukurti romaną, o ne istorinę studiją. Remdamasi visais žinomais Joanos gyvenimo faktais bei laikydamasi istorinės tiesos ji parašė nepaprastą knygą apie kilnią svajotoją, šviesią moterį, gyvenusią tamsiais viduramžiais, ir apie jos didžiąją gyvenimo meilę - vienintelę, iki mirties.”

L.Inis "Paslaptį žino tik moterys"

Susiviliojau pavadinimu. Taip man ir reikia. Tikėjausi lengvo turinio romaniuko moteriškoms smegenims pravėdinti. Tikėjausi ne saldaus, bet ir ne nykaus skaitalo. Tiesiog tokio, kurį perskaičius nelieka slogios nuotaikos ar negatyvių minčių. Turiu pripažint, kad mane apgavo pavadinimas. Labai apgavo. Pradėjau skaityt. Knygos pradžia nuteikė rimčiau, nei buvo pirminis nusiteikimas. Na, gal ir ne lengvas skaitalas, bet sąsajos su Lietuva, jos istorija, taip pat nėra blogai. Kantrybės reikėjo vis daugiau. Dar keletas skyrių. Mėginau juos kažkaip susieti tarpusavyje. Galop trūko kantrybė. Tiesiog apsakymų, kai kurių apie nieką, kratinys. "Manęs užteko" iki 75 puslapio. Lai nesupyksta autorius, tačiau ilgiau savęs kankinti jokios išliekamosios vertės neturinčia knygele, neketinau. Užverčiau. Ar kam rekomenduočiau ją? Nemanau :)
Apie knygą iš svetimų lūpų: "Jie atėjo į Lietuvą, į nežinomą pasaulį, įvairiais keliais ir čia liko visiems laikams. Ar įmanoma įminti svetimšalių menininkų ir mokslininkų, gyvenusių, dirbusių, savo laimės ieškojusių, tapusių neatsiejama mūsų istorijos dalimi kūrybos ir meilės paslaptis? Novelių romane autorius kuria emmocinės įtampos kupinas situacija, parodydamas žmonių likimų trapumą ir amžinumą".