Langas į parlamentą

Kalėdoms gavome dovanų - bilietus į "Domino" tetrą, į išgirtąjį spektaklį "Langas į parlamentą". Spektaklis neprailgo, nuotaikos puikios, juoko pakankamai. Tikėjausi daugiau, bet čia turbūt todėl, kad itin išgirtas buvo.

 

Nuotraukos Domino teatro

(Domino teatras)  siužetas:

"Ministras Ričardas Vilis (Andrius Bialobžeskis, Evaldas Jaras) parlamento debatus iškeičia į pasimatymą su opozicijos sekretore Džeinė Vortington (Sandra Daukšaitė) viešbutyje. Išsvajotas ir suplanuotas vakaras pasisuka visiškai netikėta linkme, kuomet šio slapto pasimatymo dalyviai atsiduria kambaryje ir aptinka išklibusio viešbučio lango privertą „lavoną“ (Mindaugas Jusčius).  Ričardas, bandydamas bet kokia kaina išbristi iš be galo keblios situacijos, išsikviečia asmeninį padėjėją Džordžą Pigdeną (Jokūbas Bareikis). Pastarasis dėl Ričardo melo drauge su kitais veikėjais vis giliau klimpsta į nemalonumus, o galiausiai išgyvena tapatybės krizę. Reikalai tampa visai komplikuoti, kuomet pasirodo pamišęs ir iš pavydo įsiutęs Džeinės vyras Ronis (Mantas Stonkus). Įvykiai vis sudėtingėja bei komplikuojasi ir dėl sukto viešbučio patarnautojo (Šarūnas Banevičius), ponios Vili (Vaida Genytė) ir slaugės Foster (Redita Dominaitytė) – užverda tikra velniava!"

Teatro vakaras - "Tėtis"

Apie spektaklį “TĖTIS” iš http://tetis2010.lt/ 10.08.2010 Vyrai turi savų būdų, kaip auginti vaikus! „Juodai“ juokingas spektaklis „Tėtis“ rudens sezoną pradeda avantiūristiniu šūkiu: „Atsargiai, kūdikis!” Gyvenimas – tai virtinė įspėjamųjų ženklų, iš kurių vienas yra vaikas… Kai nėštumo testo langelyje jau matyti du brūkšneliai, tampi savo moters apsauginiu, o viduje “dedi į kelnes”, nors ir didžiuojiesi savo nėščia moterimi. Sužinai daug naujų dalykų: “pletkų” žurnalai ginekologo priimamajame sudėlioti chronologine tvarka, tvyro “duty free” parduotuvių kvapai… Stebėdamas gimdymą, vėliau dalyvaudamas Žmogaus-voro festivaliuose ir auklėjimo etape, tėtis patiria įvairiausių emocijų, bet jo išvada apie tėvystę nepakinta: “Turi pabandyti pats! Juk tai toks jausmas!..”

Kalėdinės dovanos

Šiemet su vyru gavome labai smagią Kalėdinę dovaną. Netikėtą, bet apie kurią svajojau senokai, tačiau nelabai tikėjausi gauti. Tiksliau visai nesitikėjau gauti tokių dovanų :) Šiemet vyro dukterėčia su draugu padovanojo mums du bilietus į teatrą, o anyta su moša apsiėmė prižiūrėti mūsų mažę, kol mes kultūrinsimės :)

Turiu pasakyti, kad tai buvo tiktų tikriausias kaifas. Žiūrėjome "Šeimyninį įvykį". Kvatojom iš širdies. Vakaras buvo nuostabus, dovana taip pat :D

Ačiū jiems :D

Apie spektaklį. Teatras "Domino". "Komedijoje veiksmas vyksta Jungtinės Karalystės sostinėje, Šv. Andriaus ligoninės gydytojų bendrajame kambaryje, likus trims dienoms iki Kalėdų. Krinta sniegas, o pro panoraminius ligoninės langus matyti naktinis Londonas. Kaip ir visuomet prieš Kalėdas, centrinėje Londono ligoninėje – šurmulys ir painiava. Gausybė reikalų ir įvykių: tuoj tuoj turi prasidėti kasmetinė ataskaitinė gydytojų konferencija, pilnu pajėgumu vyksta tradicinio kalėdinio spektaklio-pantomimos repeticija, ligoninės darbuotojams įteikinėjamos kalėdinės dovanėlės, skubiai išrašinėjami pacientai... Niekas nė neįtaria, kad staiga visus ištiks tikras klinikinis atvejis!.. Ligoninėje užverda tikras chaosas. Netikėti įvykiai, didžiulė šeimyninė painiava, milžiniškos dramos ir iš koto verčiančios situacijos. Šios komedijos diagnozė - beprotiškas, tiesiog chroniškas juokas, nuo kurio nėra jokių vaistų!"

Dalykai, kurių pasiilgau...

...jaučiuosi gerai, bet taip pasiilgstu kai kurių dalykų.
Pasiilgau:

- teatro (spektaklių),
- kinoteatro,
- knygų (nors turiu pilnut pilnutėlę skaitymo lentyną*), paskaitau tik viršelių pavadinimus :(
- šampano (ups, taip sakant, vyno su burbuliukais),
-...kelionių

*skaitymo lentyna, tai lentyna, kurioje pūpso knygos, kurios tuoj tuoj bus skaitomos :)

"Nuodėmių miestas"

D.Matvejevo nuotr.D.

Prieš kelias dienas nusprendžiau pasikultūrint, kol dar mano "inkariukas" tupi pilvelyje ir turiu bei galiu skirti tam laiko. Tad nieko nelaukus įsigijau bilietus į pagal Vudžio Aleno ( Woody Allen) pjesę pastatytą "Nuodėmių miestą".

Iš tiesų tai nesu W.Alleen gerbėja. Jis visuomet atrodė man pernelyg sureikšminęs seksą, o gal net pamišęs dėl jo. Gal kaltas tas lietuviškasis temperamentas (nors priskirčiau save prie degtukų), tačiau man nepatinka kai trūksta saiko. Dar man visuomet būna keista, kai per sekso prizmę mėginama rasti aukštas materijas, gilius jausmus, ar atliekama tarpusavio santykių psichoanalizė. Būkim atviri - sekas yra seksas. Fizinis kontaktas yra fizinis kontaktas. W.Allen tarsi visuose savo kūriniuose ieško psichologinio pateisinimo fizinei neištikimybei. Man vien jau tai neskanu. Gal todėl ir nemėgstu jo filmų. Tačiau spektaklis man patiko. Nerašyčiau dešimties balų, tačiau man patiko. Jis toks nevudiškas :) Gal todėl, kad lietuviškas. Du maži minusai: pirmas-vaidino ne V.Šapranauskas, o jis rolei suteiktų reikiamą cinizmo dozę, antras minusas-pagrindinė herojė labai rėkė (turiu omenyje balsą), jei nebūtų taip rėkus, o tiesiog įtaigiau kalbėtų, tai būtų viskas puiku. Dabar gi priminė senuosius tv spektaklius, kur vaidmens dramatizmą (kažkodėl) mėgindavo išreikšti garsiu balsu/rėkimu.

Spauda apie spektaklį:

Pasak psichologinės komedijos režisieriaus Olego Šapošnikovo, siužetas gali pasirodyti banalus tik iš pirmo žvilgsnio. „Šis spektaklis nėra melodrama – tai tikrų tikriausia komedija, kurioje nėra moralizavimo ir kurią žiūrėdamas kiekvienas žiūrovas gali prieiti prie individualių išvadų. „Nuodėmių mieste“ užverda ne meilės trikampis, o tikrų tikriausia aistrų pentagrama. Gyvename narcisizmo epochoje, kurioje didžiausią meilę jaučiame ne kitam žmogui, o savajam ego. Žmonės ignoruoja jausmus ir tarpusavio santykius. Pagal Vudžio Aleno pjesę pastatytas spektaklis „Nuodėmių miestas“ – tai komedija apie dalykus, kuriuos žmonės linkę nutylėti, neišsakyti garsiai. Tačiau, jei pjesėje aptariami jausmai ir išgyvenimai dar mus jaudina, o galbūt net šokiruoja, vadinasi, kelyje į savęs pažinimą apie tai kalbėti vis dar verta“, – sako spektaklio režisierius.
Režisieriui spektaklis artimas dėl to, kad jis pats turi psichoanalitiko diplomą, yra dirbęs psichoanalitiku. Spektaklyje bus nemažai profesinės autentikos ir tiesos apie maištingą žmogaus prigimtį.Ji – emancipuota, žymi psichoanalitikė – moteris, pasiekusi savo karjeros zenitą. Jis – sėkmingas advokatas, neištikimas sutuoktinis... Kokie intrigų, viliojančių pagundų verpetai gali suktis niekada nemiegančiame Niujorke, aistra alsuojančiame nuodėmių mieste?.. Ko gali griebtis profesionali, protinga ir gudri psichoanalitikė, norėdama išspręsti problemas, netikėtai užgulusias jos pačios šeimą?.. Kieno rankoje iššaus ginklas?...