Donna Woolfolk Cross "Popiežė Joana"

Net praėjus kone savaitei kai perskaičiau knygą “Popiežė Joana” negaliu atsitokėti nuo įspūdžio. Italai pasakytų bellissimo. Nepamenu kuri paskutiniu metu perskaityta knyga būtų taip patikusi, o gal tiesiog itin nepatikęs L.Inio romanas “Paslaptį žino tik moterys”, po kurio ėmiausi skaityt šio romano, verčia manyti, jog „Popiežė Joana“ itin gera knyga.

Galų gale tai ne taip jau ir svarbi ta seka (ar gera knyga skaityta prieš tai, ar prasta), tiesiog tai kūrinys, kuris nepasimiršta tuoj pat. Tai verčia ir mąstyt, diskutuot. „Popiežė Joana“ verta diskusijų namie, darbe, draugų rate. Temų diskusijoms apstu, pradedant „feminizmo“ užuomazgomis, novatoriškumą, nuovokumą, gudrumą, lyčių priešpriešą ir baigiant mitais ar religija. Tiesa, gal vyrams ji ir ne itin patiks, bet, manau, kad tokių bus nedaug.

Viena iš knygų, kurią nuoširdžiai rekomenduočiau skaityt.

Apie knygą:
„Tai ne teologinis traktatas ir ne istorinis veikalas. Tai knyga apie kilnią svajotoją, šviesią moterį, gyvenusią tamsiais viduramžiais, ir apie jos didžiąją gyvenimo meilę-vienintelę iki mirties“.
Leidėjai apie knygą:
“Ar buvo iš tiesų popiežė Joana? O gal tai tik graži legenda apie viduramžių moterį, pasiekusią, atrodytų, neįmanomą bažnytinės hierarchijos viršūnę? Autorei rūpėjo sukurti romaną, o ne istorinę studiją. Remdamasi visais žinomais Joanos gyvenimo faktais bei laikydamasi istorinės tiesos ji parašė nepaprastą knygą apie kilnią svajotoją, šviesią moterį, gyvenusią tamsiais viduramžiais, ir apie jos didžiąją gyvenimo meilę - vienintelę, iki mirties.”