Susiviliojau pavadinimu. Taip man ir reikia. Tikėjausi lengvo turinio romaniuko moteriškoms smegenims pravėdinti. Tikėjausi ne saldaus, bet ir ne nykaus skaitalo. Tiesiog tokio, kurį perskaičius nelieka slogios nuotaikos ar negatyvių minčių. Turiu pripažint, kad mane apgavo pavadinimas. Labai apgavo. Pradėjau skaityt. Knygos pradžia nuteikė rimčiau, nei buvo pirminis nusiteikimas. Na, gal ir ne lengvas skaitalas, bet sąsajos su Lietuva, jos istorija, taip pat nėra blogai. Kantrybės reikėjo vis daugiau. Dar keletas skyrių. Mėginau juos kažkaip susieti tarpusavyje. Galop trūko kantrybė. Tiesiog apsakymų, kai kurių apie nieką, kratinys. "Manęs užteko" iki 75 puslapio. Lai nesupyksta autorius, tačiau ilgiau savęs kankinti jokios išliekamosios vertės neturinčia knygele, neketinau. Užverčiau. Ar kam rekomenduočiau ją? Nemanau :)
Apie knygą iš svetimų lūpų: "Jie atėjo į Lietuvą, į nežinomą pasaulį, įvairiais keliais ir čia liko visiems laikams. Ar įmanoma įminti svetimšalių menininkų ir mokslininkų, gyvenusių, dirbusių, savo laimės ieškojusių, tapusių neatsiejama mūsų istorijos dalimi kūrybos ir meilės paslaptis? Novelių romane autorius kuria emmocinės įtampos kupinas situacija, parodydamas žmonių likimų trapumą ir amžinumą".
Apie knygą iš svetimų lūpų: "Jie atėjo į Lietuvą, į nežinomą pasaulį, įvairiais keliais ir čia liko visiems laikams. Ar įmanoma įminti svetimšalių menininkų ir mokslininkų, gyvenusių, dirbusių, savo laimės ieškojusių, tapusių neatsiejama mūsų istorijos dalimi kūrybos ir meilės paslaptis? Novelių romane autorius kuria emmocinės įtampos kupinas situacija, parodydamas žmonių likimų trapumą ir amžinumą".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą