Kadangi mano vyras dovanų gavo kelis pakvietimus į "Auksinių svogūnų" teikimo ceremoniją, tai mes, palikę dukrytę seneliams, iškeliavom pasikultūrint :)
Tiesą sakant tikėjomės visai smagaus renginio ir reginio. Renginys buvo, buvo ir reginys :D Gal ne visai toks, bet... paskaitykime ką apie tai rašys šios dienos laikraščiai ir ką kalbės televizija :) O dabar manoji versija.
Pradėsiu nuo pradžių. Kadangi teatras prasideda nuo rūbinės, tai manau, kad ir renginiams galima pritaikyti tą patį.
Ties rūbine eilutė. Tiek "elitas", tiek "runkeliai" tvarkingai stovi bendroje eilutėje idant pasikabintų paltelius. Už mūsų garbi porelė, nuolat šmėžuojanti populiariuosiuose leidiniuose bei televizijose. Tiesą pasakius, tai šiek tiek sutrikau, mat telekameros, fotografai ir žurnalistai garbiuosius kalbino, filmavo ir fotografavo tiesiog ten kur pagavo. Bet ne apie tai. Grįžtam prie garbiosios ponios, kuri galbūt, greitu laiku taps meriene. Mane vyras vis tarkuoja už vieno palto pakabą "na negi negali prisisiūti?", galiu, žinoma, bet ji nuolat nutrūksta-neatlaiko svorio. Tai vat, man, kaip paprastgai mirtingajai, tai gal ir atleistina dėl tos pakabos (ją, beje, pasikeitusi kita-patvaresne), bet kai už nugaros išgirdau ponios "taip pakabinkit, nėra pakabos", tai šiurptelėjau. Kai esi taip stebimas, tai tokių dalykų neturėtų nutikt. Pletkai sklinda labai greitai. Tarkim tai skelidžiu aš, greičiausia rūbininkė ir už garbiųjų ponų stovėję žmonės. Nekoks šleifas vilksis iš paskos "milijonierė nevala". Na bet tiek to, čia tik mažytė dalelė iš "tuštybių mugės". Kita vieta - tualetas. Trys moksleivės okupavusios vietas prie praustuvų. Na jos tikrai ne rankelės plovėsi, ir jei būt preciziškai tiksliai, tai okupavo jos ne praustuvus, o veidrodžius :) Tiesiog tai nekeičia esmės, mat ponios, išėjusios iš kabinų, tiesiog neturėjo galimybės nusiplaut rankų. Tiesa, ne visos ponios ir pareiškė norą jas plaut. Mistika. Veidas tobulai nupieštas, o rankų plaut nereikia :D. Bet grįžkim prie moksleivių. Koks susireikšminimas. Nors, kaip vyras paskui pakomentavo "O ką? Tu buvai kitokia?". Susimąsčiau. Na tikrai kitokia. Trupučiuką. Taip, man taip pat buvo itin svarbus veidrodis. Taip, ir aš išlėkusi į diskoteką prie damų kambarėlio veidrodžio praleisdavau marias laiko tyrinėdama ar tikrai "viskas puikiai". Bet tikrai nesinešiodavau viso kosmetikos arsenalo: pudrinės, lūpdažių, skaistalų, tušo, apvadėlių, šešėlių rinkinio, kvepalų ir dar daug ko ko nespėjau pastebėt traukiant iš masyvių "tašių". Daugiausia ką turėdavau, tai lūpdažį. Viskas. Tikrai nepraleisdavau pusvalandžio stypsodama prie veidrodžio viešame tualete :) Ir nesidažiau taip reikšmingai ilgai. Gal todėl, kad man mama leisdavo dažytis namie, tai buvo savaime suprantama. Man nereikėjo suaugusioms tetoms demonstruoti, kad ir aš jau "dažausi", kad ir aš moku naudotis kosmetikos priemonėmis :) O gal man vienai taip pasirodė? Gal.
Tęsinys vėliau. Mano mažė diktuoja kuo turiu užsiimt šiuo metu ir tai tikrai ne dienoraščio rašymas :)
O tuo tarpu palieku jums pasigrožėti kaip Valius "suvartė" Šaprą :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą