04 gruodžio 2012

S.K.Ferber "Raganavimo pamokos drąsioms mamoms"

Sandra K.Ferber "Raganavimo pamokos drąsioms mamoms".

Perskaitę šią knygą, sužinosite, kaip kasdienius nuotykius ir staiga kilusius nesutarimus su vaikais paversti nedideliais stebuklais...



Apie leidėjai knygą:
"Kūdikis verkia. Penkiametis užsiropštė ant spintos, o paauglys sūnus nori daugiau kišenpinigių. Kuri mama tokiu atveju nenorėtų mokėti kerėti?
Sandra K. Ferber vienu akies mirksniu parodo, kaip kasdienius nuotykius ir staiga kilusius nesutarimus paversti nedideliais stebuklais. Jūsų mažylis mielai leisis į sapnų karalystę, tarsi stebuklinga ranka numalšinsite skausmą, pasitelkusi tam tikrus burtus, savo išdykėlius palepinsite magiškais patiekalais ir išmokysite įdomių žaidimų.
Pagaliau jūs pati kasdienių darbų rutinoje rasite laiko sau, kad nepamirštumėte esanti ne tik mama, bet ir moteris...
Tai smagi knyga visoms mamoms, mėgstančioms “paskraidyti ant šluotos”.:"
 
 
Mano įspūdžiai apie knygą:
Iš tiesų, tai visai smagi knyga. Lengvai kvanktelėjusi, tačiau pats tas rutinos nukamuotai moteriai, kuri nori dar pati pabūt "vaikų pasaulyje", pažaisti ragas ar fėjas. Na, ir žinoma yra visai naudingos informacijos, bent jau radau tokių dalykėlių, kuriuos, manau, tikrai pritaikysiu kasdieninėj rutinoj. Kokios informacijos čia galima rasti? Turinys žada padėti šiuose raganavimuose: raganų vaikų gimtadieniai;  jūsų vaikai bus sotūs ir laimingi; žaizdos ir vaikiškos ligos praeina tarsi užkerėtos; vaikai mėgsta magiškus akmenis; stebuklingi raganos  manos namai; raganų-meilės apžavai;  burtai, padedantys atsipalaiduoti streso kamuojamoms raganos mamoms; intensyvūs raganavimo kursai; viskas apie magiškus smilkymo ritualus; žvakių magija: spalva ir liepsna.

Ar knyga gera? Net nežinau ką jums ir pasakyti :) Svarstau ar įsigyti ją nam.ų bibliotekai (nes buvau pasiėmusi iš bibliotekos), ar nepatingėti ir patikusias vietas persispauzdinti į savo blog'ą. Tai gal ne tokia jau ir prasta ši knyga

03 gruodžio 2012

Post ferias- Idėjos kitai moliūgų šventei

Taip taip, žinau žinau. Pavėlavau. Susivėlinau. Neaktualu. Šiandien neaktualu. Na tiesiog žinau, kad laikui atėjus galiu būt pamiršusi, tad skubu "konspektuotis" jau dabar :)

Naršydama FB užtikau  nuotraukas ir negaliu nepasidalinti jomis su jumis, jei, žinoma, yra skaitančių šį blogą.


 






P.S. Kai kurie moliūgai įtartinai panašūs į kaimyninės šalies vadą...

27 spalio 2012

Sentencijos A-Z. Lotyniški posakiai ir sentencijos

Nutariau plėsti akiratį, gal kam nors taip pat bus aktualu ką reiškia vienas ar kitas lotyniškas posakis ar sentencija.  Kai kurios itin populiarios, kai kurios rečiau girdimos. Na, bet kokiu atveju, kartais įdomu. Dalinuosi-negaila :)



Sentencijos
Ab uno disce omnes (Vergilius) – Iš vieno spręsk apie visus.
Amat victoria curam (Catullus) – Pergalė mėgsta triūsą.
Amicum moneas secreto, laudes palam – Draugą bark slapta, girk viešai.
Amicus certus in re incerta cernitur (Cicero) – Tikrą draugą pažinsi nelaimėje.
Amicus cognoscitur amore, more, ore, re – Draugas pažįstamas iš meilės, elgesio,
žodžių, darbų.
Amicus Plato, sed magis amica veritas (Aristoteles) – Platonas draugas, bet tiesa – dar didesnė draugė, t.y. tiesa brangesnė už viską.
Amicus optima vitae possesio – Draugas – didžiausias turtas gyvenime.
Amor omnia vincit (Vergilius) – Meilė viską nugali.
Ars longa, vita brevis (Hippocrates) – Menas ilgaamžis, gyvenimas trumpas, t.y. meno
kūriniai gyvena ilgiau už kūrėjus.
Audiatur et altera pars (Seneca) – Tebūnie išklausyta ir antroji pusė.
Aut bene, aut nihil – Arba gerai, arba nieko.
Avaritia – scelerum mater – Gobšybė – nuodėmių motina.
Bis dat, qui cito dat (Publilius) – Dvigubai duoda tas, kas greitai duoda.
Bonum initium est dimidium facti – Gera pradžia – pusė darbo.
Citato loco (C.l.) – Cituotoje vietoje.
Cognosce te ipsum – Pažink pats save.
Commune periculum concordiam parit – Bendras pavojus gimdo santaiką.
Conscientia – mille testes (Quintilianus) – Sąžinė – tūkstantis liudininkų.
Cuivis dolori remedium est patientia (Publilius) – Kantrybė – vaistas nuo visų skausmų.
Cupido atque ira pessimi consultores (Sallustius) – Aistra ir pyktis – blogiausi patarėjai.
Disce, sed a doctis – Mokykis, bet iš mokytų.
Divide et impera! – Skaldyk ir valdyk!
Docendo discimus – Mokydami mokomės.
Dulce et decorum est pro patria mori (Horatius) – Malonu ir garbinga mirti dėl tėvynės.
Errare humanum est (Seneca) – Klysti yra žmogiška.
Est modus in rebus (Horatius) – Viskam yra saikas.
Et cetera (etc.) – Ir kita; ir taip toliau.
Ex lingua stulta veniunt incommoda multa – Kvailas liežuvis pridaro daug nepatogumų.
Ex malis eligere minima oportet (Cicero) – Iš blogybių reikia išsirinkti mažiausią.
Festina lente (Suetonius) – Skubėk lėtai.
Finis coronat opus – Pabaiga apvainikuoja darbą.
Gaudeamus igitur, iuvenes dum sumus – Taigi džiaukimės, kol jauni esame.
Historia est magistra vitae (Cicero) – Istorija yra gyvenimo mokytoja.
Homo non sibi soli natus est (Lucanus) – Žmogus yra gimćs ne tik sau vienam.
Ibi patria, ubi bene (Aristophanes) – Tėvynė ten, kur gera.
Id est (I.e.) – Tai yra; vadinasi.
Imago animi vultus est (Cicero) – Veidas – sielos atspindys.
Incognito – Slaptai.
In corpore – Visi (susirinko); visi drauge.
Lingua lapsa verum dicit – Suklupćs liežuvis pasako tiesą.
Litterarum radices amarae, fructus dulces (Cicero) – Mokslo šaknys karčios, vaisiai
saldūs.
Manus manum lavat (Seneca) – Ranka ranką plauna.
Memento mori – Atsimink, kad mirsi.
Mens sana in corpore sano (Iuvenalis) – Sveikas protas sveikame kūne.
Modus vivendi – Gyvenimo būdas.
Natura abhorret vacuum – Gamta nekenčia tuštumos.
Nemo nascitur doctus – Niekas negimsta mokytas.
Nescit vox missa reverti (Horatius) – Pasakytas žodis nesugrįžta.
Nihil est ab omni parte beatum (Horatius) – Niekas nebūna visiškai laimingas.
Non licet – Neleistina, nepridera.
Non scholae, sed vitae discimus (Seneca) – Mokomės ne mokyklai, o gyvenimui.
Nosce te ipsum! (Socrates) – Pažink pats save!
Nota bene! (N.B.) – Gerai įsidėmėk!
Novus rex, nova lex – Naujas karalius, naujas įstatymas.
Nulla regula sine exeptione (Cicero) – Nėra taisyklės be išimties.
Nunc aut nunquam – Dabar arba niekados.
Omne principium grave est – Kiekviena pradžia yra sunki.
O tempora, o mores! (Cicero) – Kas per laikai, kas per papročiai!
Per aspera ad astra (Seneca) – Per kančias į žvaigždes.
Persona non grata – Nepageidaujamas asmuo.
Plus minus – Maždaug.
Post scriptum (P.S.) – Po parašyto; prierašas pabaigus ir pasirašius laišką.
Pro et contra – Už ir prieš.
Potius sero quam nunquam (Livius) – Geriau vėliau negu niekad.
Quae nocent, docent – Kas kenkia, tas moko; iš klaidų mokomės.
Quod licet Iovi, non licet bovi (Seneca) – Kas leidžiama Jupiteriui, tas neleidžiama
jaučiui; t.y. tas pats dalykas ne visiems pritinka.
Quot capita, tot sententiae (Terentius) – Kiek galvų, tiek nuomonių.
Rem tene, verba sequentur (Cato) – Žiūrėk reikalo esmės, o žodžiai patys ateis.
Repetitio est mater studiorum – Kartojimas yra mokymosi motina.
Salus publica suprema lex (Cicero) – Žmonių gerovė – aukščiausias įstatymas.
Salve! Salvete! – Sveikas! Sveiki!
Sic erat in fatis (Ovidius) – Taip buvo likimo lemta.
Sic itur ad astra (Vergilius) – Taip einama prie žvaigždžių, toks kelias į garbę.
Si vis amari, ama (Seneca) – Jei nori, kad tave mylėtų, pats mylėk.
Si vis pacem, para bellum – Jei nori taikos, ruoškis karui.
Tempus vulnera sanat – Laikas gydo žaizdas.
Terra incognita – Nežinoma žemė; neištirta sritis; nesuprantamas dalykas.
Ubi lex, ibi poena – Kur įstatymas, ten ir bausmė.
Usus magister est optimus (Cicero) – Patirtis yra geriausias mokytojas.
Vanitas vanitatum – Tuštybių tuštybė.
Verba docent, exempla trahunt – Žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia.
Veritatis oratio simplex est – Tiesos kalba paprasta.
Vox populi, vox dei (Seneca) – Liaudies balsas – dievo balsas.
Šaltinis: mintysposakiai.lt

01 birželio 2012

John Irving - vidutinio svorio santuoka

Anotacija.
"Trečiojo Johno Irvingo romano pasakotojas ir pagrindinis personažas - universiteto dėstytojas, nuobodžių istorinių romanų rašytojas. Rinkdamas medžiagą naujai knygai, Vienoje jis sutinka našlaitę Učę, išgyvenusią vokiečių ir rusų okupacijas. Juodu susituokia ir gyvena ramų šeiminį gyvenimą, kol susipažįsta su Severinu Vinteriu, iš Vienos kilusiu vokiečių kalbos dėstytoju, universiteto imtynių komandos treneriu, ir jo žmona Edita, nepriklausoma moterimi iš turtingos šeimos, kuri, beje, yra aistringa pradedančioji rašytoja. Pasakotojas užmezga su Edita mokytojo-globėjo santykius ir netrukus abi šeimos ima viena pas kitą vakarieniauti bei pramogauti su vaikais. Pagrindinį romano personažą vis labiau traukia Edita, o Učė įsimyli Severiną. Netrukus po bendrų vakarienių poros ima keistis partneriais nakčiai. Iš pradžių viskas vyksta sklandžiai, tačiau gana greitai pradeda aiškėti, kad Vinteriai, pasinerdami į šį nuotykį, turi ir slaptų ketinimų..."

Mano įspūdžiai.
Perskaičiau lengvai. Pradžia buvo itin intriguojanti, bet pabaiga, švelniai tariant  jokia.  Paprastai tapo įpročiu knygose ieškoti kultinės frazės, sakinio ar minties. Šioje niekas nekabino, kol neperskaičiau paskutinio puslapio.

Knygos "perliukas" :D parašė vyras, bet tai taip moteriška :D
"Vakar Učė parašė, kad matė Editą sėdinčią pas Demelį ir valgančią pyragaitį. Tikiuosi, ji storėja."

18 gegužės 2012

04 gegužės 2012

Paulo Coelho- Zahiras




Anotacija. "„Zahiras“ – tai istorija apie meilę, praradimą ir nerimastingą aistrą.
Vienas garsus rašytojas,gyvenantis Paryžiuje, rašo apie dvasingumą, eina Šventojo Jokūbo keliu, ir vis dėlto vieną dieną, nieko nepaaiškinusi, jį palieka žmona. Jis leidžiasi į ilgą kelionę jos ieškoti. Jam, tarsi šių laikų Ulisui, tenka nugailėti daugybę pagundų ir sunkumų, kol galiausiai atranda, kas svarbiausia ir ko išties verta ieškoti, - savo tikrąjį „aš“.
Knygoje daug apmąstymų ir minčių apie turtą, sėkmę, santuoką. Zahiras lydi autorių ir pagrindinį veikėją – šiame romane matome autoriaus ir pagrindinio veikėjo gyvenimo paralelę, - lydi visada, o ypač tada, kai įkyrios mintys jiems neduoda ramybės, kai jie skausmingai klausia savęs, kodėl paliko mylima moteris.
Rašydamas šį kūrinį, Paulo Coelho sėmėsi įkvėpimo iš islamo tradicijos ir Jorge Luiso Borgeso novelės „Alepas“. Manoma, kad Zahiro sąvoka atsirado XVIII amžiuje. Zahiras arabiškai reiškia „matomas, esantis, visada pastebimas. „Kažkas“, kas prisiartinęs pamažu užvaldo mūsų mintis ir nebeleidžia galvoti apie nieką kita. Tai gali būti laikoma šventumu arba beprotybe."
...

Šiuo metu įpusėjau. Nežinau kaip tai nutiko, bet šiuo metu skaitau kelais knygas vienu metu, o tai man nebūdinga.